Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Leonas Lagauskas (1928 02 04-2010 02 12)*'

Gimė 1928 02 04 Kaune. 1949–1952 m. studijavo Valstybiniame dailės institute. 1952–1958 m. mokėsi grafikos I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute Leningrade. Nuo 1958 m. dalyvauja parodose. 1960 m. pradėjo dėstyti Valstybiniame dailės institute. Nuo 1961 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1978 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1980 m. – docento vardas, 1992 m. – profesoriaus vardas. Apdovanotas Valstybine premija (1980). Mirė 2010 m. vasario 12 d., palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Žinomas kaip išskirtinio talento piešėjas ir estampo meistras, klasikinės grafikos technikos – oforto – tradicijų puoselėtojas, Vilniaus daugiaplanių panoramų ciklo ir virtuoziškų piešinių portretų galerijos autorius, ilgametis pedagogas. Puikiai valdęs grafikos technikas, savo žiniomis ir išmanymu jis dalijosi su mokiniais, tarp kurių – šiandien žinomi dailininkai Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė, Elvyra Kriaučiūnaitė, Virginija Kalinauskaitė, Aistė Ramūnaitė, Dovilė Tomkutė, Matas Dūda, Arūnas Gelūnas, Šarūnas ir Gediminas Leonavičiai, Vladas Liatukas, Petras Repšys, Romas Orantas ir daugelis kitų. Plati Leono Lagausko kūrybos paroda, surengta iš Lietuvos dailės muziejaus ir dailininko šeimos dovanojamų muziejui kūrinių (peizažų, portretų, eskizų) atgaivins nemažą Lietuvos grafikos istorijos tarpsnį. Dailininko mėgstamomis oforto, litografijos ir minkštojo lako technikomis sukurtuose estampuose vyrauja džiugūs, optimistiški vaizdai, kuriuose pinasi istorija ir dabartis, susimąstymas ir lyrinės nuotaikos. Estampams būdinga klasikinių tradicijų tąsa – detaliai modeliuota forma, raiškus piešinys. Įvairiais rakursais, piešdamas nuo skirtingų Vilniaus kalvų, dailininkas įamžino sostinės vaizdus, atskleisdamas miesto architektūros ir gamtos grožį, pagyvindamas kompozicijas smulkutėmis žanrinėmis mizanscenomis. Vilniaus tema buvo plėtojama daugelyje grafiko kompozicijų. Garsėjo ir kaip puikus portreto meistras. Didžiausią kūrybinio palikimo dalį sudaro piešiniai, liudijantys neeilinį dailininko meistriškumą. Portretai, sukurti studentiškų praktikų metu pastele, anglimi, sangvinu ar paprastu pieštuku, vaizduoja ir mokslo, meno elitą, ir paprastus kaimo žmones. Atidaus ir aštraus žvilgsnio dailininkas sugebėdavo gyvai, greitai, vos keliais brūkštelėjimais, perteikti portretuojamųjų nuotaikas. Jis jautė kiekvienos piešimo technikos specifiką ir, siekdamas gilesnės portretuojamojo charakteristikos, rinkosi ją neklysdamas. Ypač vertinga Lazausko meninio palikimo dalis – eskizai iš natūros, fiksuojantys Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų senamiesčio kampelius, architektūros detales, medžius, praeivius. Stebina jo nesilpstantis noras eskizuoti, kasdienis rankos miklinimas, nuolatinis piešimas. Per tai – ir linijos grakštumas, štricho laisvumas, netikėti siužetai, piešinių įvairovė.
Leidiniai:
Leonas Lagauskas. Estampai. Piešiniai. 1954–2009 metų kūryba. Sud. R. Urbonienė. Vilnius, VDA leidykla, 2011
Bibliografija:
Regina Urbonienė. Leonas Lagauskas: grafikas ir pedagogas, Dailė, 2011/2, p. 122-127.
Regina Urbonienė. Leono Lagausko kūrybos paroda. Literatūra ir menas, 2011 03 04.
„Leonas Lagauskas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 6, Vilnius: Mokslas, 1980, p. 314.
„Leonas Lagauskas“, in: Tarybų Lietuvos enciklopedija“, t. 2, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, p. 464.
„Leonas Lagauskas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 11, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 413.
Zita Žemaitytė, „Pavaizduosiu žmogų – komunizmo statytoją...“, Vakarinės naujienos, 1961 12 08.
Zita Žemaitytė, „Tėvų kelias“, Tarybinė moteris, 1962, Nr. 1, p. 10–11.
Leonas Lagauskas. Reprodukcijos: [aplankas]. Įžanginio teksto autorius Leonas Jasiulis. Vilnius: Vaga, 1975.
Svetlana Červonaja. Lietuvių dailės ryšiai. Vilnius: Vaga, 1977, p. 132, 174.
Leonas Lagauskas, in.: Lietuvių tarybinė grafika 1940–1970: Katalogas, sudarė Vladas Gasiūnas ir Jonas Kuzminskis (jaun.). Vilnius: Lietuvos TSR dailės muziejus, 1978, p.189–197.
Daina Vaupšienė, „Gyvenimo pulsas – kūrybos pulsas“, Vakarinės naujienos, 1978 02 03.
Nijolė Tumėnienė, „Gyvenimo pilnatvės vaizdai“, Literatūra ir menas, 1980 06 14.
Birutė Narvilaitė, „Dailininko himnas žmogui“, Lietuvos žvejys, 1986 03 08.
Birutė Narvilaitė, „Leono Lagausko grafikos lakštai“, Tarybinė Klaipėda, 1986 06 01.
Romas Alekna, „Miestas žavintis, miestas įkvepiantis“, Vakarinės naujienos, 1988 02 01.
Romas Alekna, „Vilnius ir vilniečių portretai“, Vakarinės naujienos, 1988 02 01.
Ingrida Korsakaitė. Grafika, in: XX a. Lietuvių dailės istorija. III: Lietuvių tarybinė dailė 1940–
1960. Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Kultūros ir meno institutas, 1990, p. 280, 286, 287, 431.
Иван Селиванов, «Нови мена нови теми», Рад культура (Киïв), 1962, 27 верасня.
Т. К. Леонтева. Дорогой поиска. Мocква – Лeнингpад: Искусство, 1965, с. 77.
Светлана Червонная, Константин Богданас. Искусство Литвы. Лeнингpад: Искусство, 1972, с. 313–314.
Ц. Мартынова, «Пульс жизни», Советская Литва, 1980, 24 мая.
Internetinės nuorodos:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Leonas_Lagauskas
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-02-15-radvilu-rumuose-dovanotu-leono-lagausko-kuriniu-paroda/57974
 
 
Senojo Vilniaus panorama. 1979, ofortas, 48,5 x 63,5
 
iš ciklo "Linksmi lietuviai". 1969, litografija, 63 x 59
Pavasaris. 1969, litografija, 60 x 87
Iš laukų. 1969, litografija, 64 x 48
Mergaitė su balandžiu. 1967, litografija, 49 x 64
Senojo Vilniaus panorama VIII. 1975, ofortas, 49,5 x 49,5
Senojo Vilniaus panorama IX. 1976, ofortas, 49,5 x 63,5
 
iš ciklo "Senojo Vilniaus panorama". 1979, ofortas, 48,5 x 63,5
 
Neužmiršime I. 1968, litografija, 49 x 62
 
Darbo žmogus. 1962, ofortas, 51 x 47
 
Prosenelis Restenis nuo Kirdeikių. 1976, ofortas, 49,5 x 64
 
Senamiesčio muzikantai. 1978, ofortas, 64,5 x 49,5