Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Petras Rauduvė (1912 09 05-2012 02 22)*'

Gimė 1912 09 05 d. Pasvalio r., Baukų k. 1937 m. baigė į Kauno meno mokyklą (įstojo iškart į II kursą. Dėstytojai – A. Galdikas, P. Kalpokas, J. Šileika ir kt.). Dar metams pasiliko tobulintis Grafikos studijoje. 1937 m. pradėjo dalyvauti dailės parodose. Nuo 1940 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1940–1945 m. dėstė piešimą ir kompoziciją Kauno dailiųjų amatų mokykloje. 1945–1946 m. Valstybinės politinės literatūros leidyklos dailininkas ir meninis redaktorius. 1946–1949 m. Valstybinės grožinės literatūros leidyklos dailininkas ir meninis redaktorius. 1949–1951 m. Vilniaus valstybinio dailės instituto Grafikos katedros vyr. dėstytojas. Nuo 1951 m. – laisvas menininkas. Suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas (1972). Per ilgus beveik šešis kūrybinio darbo dešimtmečius susiformavo kūrėjo braižas – aiškus, vientisas, atpažįstamas, nuosekliai plėtotas. Jame susipynė išgyventa lietuvių liaudies meno tradicija bei tolimi pasaulinės dailės atgarsiai. Plokštuminis grafikos pobūdis, raiškus, apibendrintas siluetas, dekoratyvumas liudijo liaudies grafikos įtaką. Pagarba kruopščiai atliktam darbui, tikroviškumo siekimas, dėmesys detalėms buvo auklėjimo, mokyklos ir gyvenimo išugdyti bruožai. Geriausiuose kūriniuose Petras Rauduvė atsiskleidė kaip nuoširdus savo krašto grožio dainius, fiksavęs bėgančio laiko pėdsakus, pro romantišką šydą matęs savo šalies kasdienybės pokyčius ir stengęsis įamžinti dinamišką jų pulsą. Mirė 1994 m. vasario 22 d.Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Bibliografija:
Petras Rauduvė. Grafika : 1932-1993 metų kūrybos retrospektyva / sudarytoja Regina Urbonienė. - Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla , 2012.
„Rauduvė Petras“, in: Jubiliejinė dailės paroda Didžiojo Spalio 40-mečiui paminėti: Katalogas, Vilnius: Vilniaus valstybinis dailės muziejus, 1957, p. 192–193.
„Rauduvė Petras“, in: H. Vollmer. Allgemeines Lexikon der bildenden Künstler des XX Jahrhunderts. Bd. 4, Leipzig, 1958, S. 24.
„Rauduvė Petras“, in: Respublikinė dailės paroda, skirta LTSR 20-mečiui paminėti: Katalogas, Vilnius: Vilniaus valstybinis dailės muziejus, 1960, p. 234.
„Rauduvė Petras“, in: Lietuvių tarybinė grafika, sudarė E. Jurėnas, įžanginio teksto autorė P. Svičiulienė, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960, il. 30, 31, 112–116, 178.
Vilius Uloza, „Talentingo dailininko jubiliejus“, Pergalė, 1962, Nr. 9, p. 183–185.
Antanas Kučas, „Kaltelis kuria poeziją“: P. Rauduvės 50-čiui, Literatūra ir menas, 1962 09 01.
Vilius Uloza, „Kūrybinių jėgų klestėjime“, Vakarinės naujienos, 1962 09 14.
Pranas Gudynas, „P. Rauduvės grafikos paroda“, Tiesa, 1962 09 26.
Vilius Uloza, „Tiesos poezija“, Literatūra ir menas, 1962 10 13.
„Petras Rauduvė“, in: Literatūros ir meno metraštis, 1963, p. 67.
„Petras Rauduvė“, in: Knyga ir dailininkas, sudarė Antanas Gedminas ir Rimtautas Gibavičius, Vilnius: Vaga, 1966, p. 93–95.
Ingrida Korsakaitė, „Lietuvių tarybinė lakštinė ir iliustracinė grafika 1956–1964 metais“, in: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 5: Tarybinio meno keliu, Vilnius,
1968, p. 117–118.
„Lenino tėviškėje“: [trumpa informacija ir kūrinių reprodukcijos], Literatūra ir menas, 1969 04 19.
Ingrida Korsakaitė. Gyvybinga grafikos tradicija. Vilnius: Vaga, 1970, p. 89, 91.
„Rauduvė Petras“, in: Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 3, Vilnius: Mintis, 1971, p. 49–50.
Jonas Kuzminskis, „Puiki grafiko kraičio skrynia“, Vakarinės naujienos, 1972 09 05.
„Pakili, gyvenimą teigianti“, Tiesa, 1972 09 06.
Vilius Uloza, „Petrui Rauduvei – 60“, Literatūra ir menas, 1972 09 09.
„P. Rauduvei – 60“, Laisvė (JAV), 1972 09 23.
Edmundas Žiauberis, „Raižiniuose – gimtosios žemės grožis“, Literatūra ir menas, 1972 12 16.
Vilius Uloza, „Sukurta Baltijos pakrantėje“, Literatūra ir menas, 1973 06 09.
Vincas Kisarauskas, „Petro Rauduvės ekslibriai“, Naujos knygos, 1975, Nr. 4, p. 14–15.
Giedrė Alksnytė, „Petro Rauduvės ekslibriai“, Literatūra ir menas, 1976 12 18.
K. Aleksienė, „Medžio raižinių paroda“, Tiesa, 1977 12 07.
Petras Rauduvė, in.: Lietuvių tarybinė grafika 1940–1970: Katalogas, sudarė Vladas Gasiūnas ir Jonas Kuzminskis (jaun.), Vilnius: Lietuvos TSR dailės muziejus, 1978, p. 249–261.
Laima Mertinienė, „Jubiliejinė grafikos paroda“, Kultūros barai, 1982, Nr. 11, p. 74–75.
„Rauduvė Petras“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1982, p. 343.
Lithuanian bookplates (Lietuvių ekslibrisai), Chicago, 1980, p. 193–195.
Lietuvos TSR centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo asmens fondai (L–Ž), Vilnius, 1982, p. 61–62.
Vilius Uloza, „Kūrybai skirtas gyvenimas“, Pergalė, 1982, Nr. 9, p. 180–181.
Albinas Kazlauskas, „Lyriškos linijos meistras“, Darbas (Pasvalys), 1982 09 04.
Antanas Stanevičius, „Dviejų spalvų melodijos“, Tiesa, 1982 09 04.
Zita Baleišienė, „Labai man artimas žemės artojas“, Valstiečių laikraštis, 1982 09 18.
Asta Barysaitė, „Atramos taškas“, Literatūra ir menas, 1982 10 09.
Vilius Uloza, „Kūrybai skirtas gyvenimas“, Laisvė (JAV), 1982 10 22.
XX a. lietuvių dailės istorija. 1900–1940, t. 2, Vilnius: Vaga, 1983, p. 233, 351–353.
„Petras Rauduvė“, in: Lietuvos grafika 1907–1940: Katalogas, sudarė Vladas Gasiūnas ir Jonas Kuzminskis (jaun.), Vilnius: Lietuvos TSR dailės muziejus, 1985, p. 102.
Antanas Gedminas, Straipsniai. Atsiminimai, Vilnius: Vaga, 1984, p. 12, 29, 45, 70–72, 77, 85, 165 ir kt.
„Rauduvė Petras“, in: Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 3, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, p. 518–519.
K. Naruševičius, „Parodos Panevėžyje“: [apie P. Rauduvės ekslibrisus Miežiškių bibliotekoje], Literatūra ir menas, 1987 05 15.
Romas Alekna, „Nuotaika poezijai“, Vakarinės naujienos, 1987 08 31.
Zita Baltrušiūnienė, „Bendravimas su kūrėju“, Darbas (Pasvalys), 1987 09 08.
Ingrida Korsakaitė, „Grafika“, in: XX a. Lietuvių dailės istorija, t.3: Lietuvių tarybinė dailė 1940–1960. Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Kultūros ir meno institutas, 1990, p. 247–305, taip pat minimas p. 42, 43, 104 ir kt.
Lietuvių ekslibrisas, sudarytojas ir įžanginio teksto autorius Vincas Kisarauskas, Vilnius: Vaga, 1991, p. 185–186, 238.
Petras Rauduvė 1912 09 05-1994 02 22: [Nekrologas], Tiesa, 1994 02 25.
Petras Rauduvė1912 09 05-1994 02 22: [Nekrologas], Naujasis dienovidis, 1994 03 04.
Vladas Gasiūnas, „Gyvenimą atidavęs grafikai“: [P. Rauduvės atminimui], Literatūra ir menas, 1994 03 05.
Mykolas Karčiauskas, „Vaiko pėda, įminta šaltoj asloj“: Atsisveikinus su dailininku Petru Rauduve, Tiesa, 1994 03 17.
Petras Rauduvė“, in: Liuda Ruseckienė, Lietuvių literatūros klasikos iliustracijos, Vilnius: Žodynas,
1994, p. 41, 55, 134-135.
Apolonija Valiuškevičiūtė, Kauno meno mokykla (1922–1940), kn. 1, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997, p. 114, 125, 205.
Pasvaliečiai – knygų autoriai: Bibliografinis sąvadas [parengė P. Mikelinskaitė, B. Lapinskaitė], Vilnius: Pasvalys, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji
biblioteka, 1997, p. 219–220.
Giedrė Jankevičiūtė, Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003,
p. 74, 119, 209.
Antanas Seibutis, „Nežinomi dailininko Petro Rauduvės paveikslai“, Lietuvos muziejai, 2004, Nr. 4.
Antanas Seibutis, „Kvetkų bažnyčioje – dar vienas Petro Rauduvės paveikslas“, Šiaurės rytai (Biržai), 2007 04 21.
 
ekslibrisas Mingilaitei. 1968, medžio raižinys, 7 x 5
ekslibrisas M. M. Špokams. 1969, medžio raižinys, 7,2 x 5,5
Taikos šviesa stipresnė už karo šėšėlį. 1983, linoraižinys, 18 x 15
Docentė A. Songailienė. 1980, medžio raižinys, 24,5 x 20
Žemė. 1974, linoraižinys, 15 x 9,7
Vilnius per Didįjį Tėvynės karą. 1974, linoraižinys, 15 x 9,7
Revoliucinis Vilnius. 1974, linoraižinys, 14 x 10
Statybos. 1975, linoraižinys, 40 x 30
Pakelkim vėliavas į aukštį. 1986, linoraižinys, 60 x 40
Ir teismas nutarė sušaudyt... 1986, linoraižinys, 60 x 50
Manoji Lietuva I. 1982, linoraižinys, 40 x 30
Manoji Lietuva. 1982, linoraižinys, 40 x 30
1918 spalis Lietuvoje. 1972, linoraižinys, 77,5 x 50
Iskra Lietuvoje. 1972, linoraižinys, 50 x 70,5
Palanga. 1971, linoraižinys, 77,5 x 50
Poetas Paulius Širvys. 1973, linoraižinys, 58 x 55,5
Prie Volgos Uljanovske. 1980, linoraižinys, 45 x 60
Lenino tėviškėje. 1969, linoraižinys, 44 x 60
Tėvo portretas. 1972, lino raižinys, 60 x 48
Poetas E. Matuzevičius. 1977, linoraižinys, 65 x 50
Neringos motyvas. 1971, linoraižinys, 44 x 74
Rašytojo J. Šimkaus portretas. 1973, linoraižinys, 65 x 50
Neringos kopos. 1971, linoraižinys, 55 x 74
Neringa. 1971, linoraižinys, 55 x 74,5