Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Adasa Skliutauskaitė *'

Gimė 1931 05 05 Kaune. 1949–1955 m. Valstybiniame dailės institute studijavo grafiką (diplominio darbo vad. E. Jurėnas). Dailės parodose dalyvauja nuo 1956 m. Nuo 1957 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1991 m. – grupės „1“ narė. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė (2005 m.).
Kuria estampus (daugiausia litografijos technika), tapo, lieja akvareles, piešia anglimi bei pastele. Kūriniams būdingas stiprus jausminis pradas: laisvas emocionalus piešinys, tapybiški susiliejančių spalvų perėjimai, santūrus šiltų spalvų koloritas. Apipavidalino ir iliustravo beveik 50 knygų, vadovėlių, daugiausia vaikų literatūros knygelių, sukūrė atvirukų. Bendradarbiavo „Genio“, „Žvaigždutės“, „Moksleivio“ ir „Vesiolyje kartinki“ žurnaluose. Dailininkės vaikiškų knygų iliustracijoms būdingas lengvas, grakštus piešinys, šilti charakteringi personažai, subtilūs prigesintų spalvų deriniai.
Dailininkės kūrinių yra LDM, KČDM, Valstybiniame A. S. Puškino vaizduojamosios dailės muziejuje bei Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje (JAV), privačiose kolekcijose Norvegijoje, Izraelyje ir kt.
Dailėtyrininko įžvalga:
Pagrindiniai Adasos Skliutauskaitės piešinių, litografijų ir tapybos darbų veikėjai nėra tie, kuriuos galima atpažinti kartono lapuose ar popieriaus lakštuose. Tai ne arlekinai mezginių apykaklėmis, taip menininkės mėgstami paukščiai, katinai ar namai, kuriuose šviesa dažniausiai dega viename kuriame nors lange. Tai ne kėdės, ant kurių niekas nesėdi. Ne bažnyčios bokštas ar durys, atvertos į nežinią. Netgi ne erdvė, susiformuojanti atsiradus lakštuose tuščio balto ploto. Pagrindinis veikėjas visuomet yra nuotaika. Skliutauskaitė fiksuoja ilgesį ir melancholiją. Laukimo poeziją, gimstančią žiūrint pro langą į kelią, kuriuo niekas nepareina. Ramių laikų (kurių gal niekada ir nebuvo) ilgesį, kai gali svajoti, žiūrėdamas į žolės lingavimą ar paukščio plunksną. Menininkė pasiduoda spontaniškam minties proveržiui, valdančiam ranką ir popieriaus plokštumoje atkuriančiam tuo metu apėmusią nuotaiką. Daiktai ir žmonės, namai ir paukščiai lakštuose, regis, atsiranda – arba nyksta. Atrodo, jog jie užfiksuoti tapsmo (ar tirpsmo) būsenoje: ką tik dar matei – o dabar jau nebėra. Arba išnyra ten, kur ką tik dar nieko nebuvo. Taip gimsta efemeriško lengvumo įspūdis, kuris, laikui bėgant, kiekviename darbe darosi vis stipresnis. Gimsta praėjusių dienų gailestis ir geresnių laikų ilgesys, noras lengvai paliūdėti, akimis sekant linijų pėdsakus.
Iš Jurgitos Ludavičienės straipsnio „Adasa Skliutauskaitė: baltos erdvės link“ (Dailė 2004/2)
Bibliografija:
Adasa Skliutauskaitė (įž. teksto autorė Jurgita Ludavičienė), Vilnius: Artseria, 2012
Lietuvos grafika ’03, katalogas, sud. N. Šaltenytė, V., 2003;
Adasa Skliutauskaitė, Bibliografija, sud. Vida Narščiuvienė, Vilnius, 2002.
Adasa Skliutauskaitė: piešiniai, litografijos, kat., įž. str. L. Jablonskienė, Vilnius, 2001;
G. Milkevičiūtė, Grafikės spalvų ir lėlių pasaulis, Liet. Žinios, 2001, 04 26;
Adasa Skliutauskaitė, „Pro seną langą“: litografijos, piešiniai, bukl, Vilnius, 2000;
Adasa Skliutauskaitė, kat., įž. str. A. Dapkutės, Vilnius, 2000;
Tradicija ir ateitis, kat., įž. str. R. Drazdauskienė, G. Jankevičiūtė, I. Kuizinienė, E. Lubytė, Vilnius, 2000, p. 36, 172, 194;
A. Jablonskienė, „Kas matosi pro seną langą“, Respublika, 2000, 04 18;
D. Zovienė, „Vėjo persmelkti žodžiai“, 7 meno dienos, 2000 04 21;
J. Ludavičienė, „Linijos, dėmės ir vienišas bokštas, netampantis simboliu“, Literatūra ir menas, 2000 04 28;
R. Urbonienė, S. Mikulionis. Pastarojo dešimtmečio lietuvių grafika tarptautinėje Kaliningrado grafikos bienalėje (iš LDM rinkinių), Lietuvos dailės muziejaus metraštis, t.3, V., 1999, p.321–328;
Grupė 1, kat., įž. str. A. Dapkutės, Vilnius, 1997, p. 23–24;
Adasa Skliutauskaitė: (katalogas), V., Soroso šiuolaikinio meno centras Lietuvoje, 1996, 14 p., il., tekst. liet., anglų, vok.;
J. Lozoraitis, „Už arkos ir joje“, Respublika, 1996 05 10;
D. Karatajienė, „Dabar aš esu kitokia“, 7 meno dienos, 1996 05 17;
1995: Lietuvos dailė, kat., Vilnius, 1995, p.158-159;
J. Godunavičienė, „Vartus atvėrė keturiese“, Vakarinės naujienos, 1994 09 02;
E. Jaškūnienė Vilniaus grafika ir akvarelė, kat., Lemontas, 1992, p. 26;
Dovana Čiurlionio galerijai, parodos kat., Chicaga, 1991, p. 19;
XX a. lietuvių dailės istorija, t. III, Vilnius, 1990, p. 273, 509;
E. Saveikytė, Dailininkė Adasa Skliutauskaitė. Naujos knygos, 1987, Nr. 12, p. 28;
Jubiliejinė respublikinė vaizduojamosios dailės paroda, kat., Vilnius, 1980;
Lietuvių tarybinė grafika 1940-1970, kat., sud. V. Gasiūnas ir J. Kuzminskis (j.), Vilnius, 1978, p. 274-277;
Lietuvių tarybinė grafika, kat., įž. str. P. Svičiulienės, Vilnius, 1963;
T. Račiūnaitė, „Prarastų iliuzijų teatras“, Kult. Barai, 1988, Nr. 9, p. 75-76;
R. Skučaitė, „Pirmam Ados Skliutauskaitės jubiliejui“, Pergalė, 1981, Nr. 5, p. 183;
Internetinės nuorodos:
http://www.youtube.com/watch?v=yXPfxKS0-B0
http://www.mmcentras.lt/index.php?id=2&lang=lt&Sid=126
http://www.vilnius-events.lt/lt/renginiai/adasa-skliutauskaite-akimirkos
http://www.lagalerija.lt/dailininkai.php?full=1&lang=&artist=37
http://www.culture.lt/daile/04(2)/asb.htm
http://lituania-bologna.eu/lt/260696
 
 
Laiveliai. 1973, litografija, 51 x 39
 
Kriauklės ūžesys. 1972, litografija, 53 x 40
 
Smėlio pilis. 1972, litografija, 50 x 41
 
Arlekino likimas. 1978, spalvota litografija, 47,5 x 35
 

Arlekino likimas II. 1978, spalvota litografija, 44 x 32

Vaikai. 1959, linoraižinys, 30 x 21