Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Sofija Veiverytė-Liugailienė (1926 04 13-2009 07 23) *

Gimė 1926 04 13. Kauno r., Naujatrobių kaime. Kūryboje išsiskyrė trys sritys – monumentalioji dailė, molbertinė tapyba ir piešinys.
Mirė 2009 m. liepos 23 d., palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
1949 m. Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute baigė freskos ir mozaikos specialybę, dėstė St. Ušinskas, J. Mikėnas, L. Truikys, P. Aleksandravičius, Vyt. Kazimieras Jonynas, V. Vizgirda, R. Antinis (vyr.). Parodose dalyvauja nuo 1954 m. Nuo 1957 – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1948 m. Kauno dailės institute, o vėliau Vilniaus dailės institute dėstė piešimą, 1966 m. suteiktas Lietuvos valstybinio dailės instituto docentės vardas. Nuo 1968 m. vadovavo Freskos mozaikos katedrai. Dailininkė gilinosi į molbertinės tapybos specifiką, todėl nuo 1978 m. tapybos katedroje turėjo savo studiją. Skirtingai nei kiti to meto lietuvių dailininkai, plėtoję ekspresionistinės koloristinės tapybos kelią, S. Veiverytė labiau rėmėsi klasikinės dailės principais S. Veiverytė – vienintelė iš moterų dailininkių, Lietuvoje sovietmečiu pelniusi profesorės vardą (1982). Tapytoja ir dailės pedagogė išugdė talentingų monumentalistų, dailininkų tapytojų kartą. Jos mokiniai – K. Vosylius, N. Daškova, A. Banytė, R. Sližys, S. Drebickaitė – žinomi monumentaliosios ir molbertinės tapybos kūrėjai.
Dailininkė pelnė daugybę apdovanojimų ir premijų:
Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės ordinu. Tai pat nusipelniusios meno veikėjos (1974), valstybinės premijos laureatės (1974), liaudies dailininkės (1976); laimėjo tarptautinių parodų apdovanojimų: Pabaltijo trienalėje (1981), Tarptautinėje portreto bienalėje Jugoslavijoje, Tuzloje (1984), pirmoji prof. P. Aleksandravičiaus vardo premijos, kurią įsteigė Lietuvos dailininkų sąjunga, laureatė (2006).
Dailėtyrininkų mintys:
Figūrinės kompozicijos, portretai, kuriuose ryškus autorės sugebėjimas perteikti vaizduojamo asmens dvasios būseną, monumentaliai ir drąsiai apibendrinti psichologinį tipą. Kartais autorė naudodavo grotesko, deformavimo, neišbaigtumo raišką, kartu pabrėždavo, matyt, jos mėgstamą stipraus, gražaus žmogaus idėją (V.Gečo 1966, A.Savicko 1968, J. Domarko 1976 ir kt. portretai). Ji sukūrė ir grupinių portretų – „Dirbtuvėje“ 1975, „Kino operatoriai“ 1977, „Tapytojai“1985. Nuo 9-jo dešimtmečio S.Veiverytės kūryboje atsiranda romantizuoti žvėrių, žirgų motyvai, istorinės temos („Durbės mūšis“2003). Atsiskleidžia improvizacinė dailininkės prigimtis, minkštėja linijų plastika. Menininkė domisi istorinėmis asmenybėmis – Žygimantu Augustu, Barbora Radvilaite, Vytautu Didžiuoju ir kt. Puikūs jos kameriniai moterų menininkių portretai – „Jurga Ivanauskaitė“, „Irena Milkevičiūtė“, dailininkė plastinę raišką varijuoja naudodama minimalią spalvinę gamą, demonstruoja velaskezišką potėpio virtuoziškumą“. Plonas dažų sluoksnis ryškina drobės faktūrą (Milašiaus 1996, Dukters Živilės 2007 m. portretai). Piešiniai – didelio formato anglimi arba pastele, nors yra darbo eskizai, bet išauga iki įtaigių meno kūrinių.
Nijolė Nevčesauskienė
Leidiniai:
albumas “Sofija veiverytė”, vaga, 1986 , p. 152
katalogas „Sofija Veiverytė. Įminti asmenybės mįslę“, parengė Lietuvos dailės muziejus, UAB „Savas Takas", spausdino „Sapnų sala“, 2008. p. 96
Internetinės nuorodos:
http://www.museums.lt/zurnalas/2008_02/LM_Nr2_2008_23_25.pdf
http://www.menorinka.lt/authors.php?cid=169
http://lt.wikipedia.org/wiki/Sofija_Veiveryt%C4%97
http://www.ldm.lt/dailininkai/Veiveryte_Sofija.htm
https://www.google.com/#gs_rn=18&gs_ri=psy-ab&tok=Wd0RBKDVUgBtX0Ler9e8vQ&pq=knyga%20apie%20veiveryt%C4%99&cp=8&gs_id=r&xhr=t&q=sofija+veiveryt%C4%97&es_nrs=true&pf=p&sclient=psy-ab&oq=sofija+vveiveryt%C4%99&gs_l=&pbx=1&bav=on.2,or.&fp=79b7a2a538963c50&biw=1152&bih=585
 
Etiudas. 1983, sangina
Vyro portretas. 1981, sangina
Džiaugsmo portretas. 1981, sangina
Moters portretas. 1981, sangina
Etiudas. 1983, sangina
Katiliaus portretas. 1984, anglis, 83 x 90
Portretai. 1975, sangina, 47 x 36.5
Portretai. 1975, sangina, 47 x 36.5