Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Algimantas Jonas Švėgžda (1941 04 22-1996 07 03) *'

Gimė 1941 04 22 Kelmėje. 1967 m. baigė Valstybinį dailės institutą. 1971–1973 m. dėstė Vilniaus inžinerinės statybos institute, 1960–1981m. – Valstybiniame dailės institute. Parodose dalyvauja nuo 1966 m. Nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1982 m. gyveno Vokietijoje. LTSR nusipelnęs meno veikėjas.
Mirė 1996 m. liepos 3 d. Berlyne.
Dailėtyrininkų įžvalgos:
A. Švėgždos kūrybos panorama neįtikėtinai plati ir įvairi: pradedant studijų metais, iškart po jų sukurtais didžiaformačiais tapybos kūriniais ir baigiant nedidukais dializės (kai ilgas valandas gulėdavo prijungtas prie aparatų, kad organizmą apvalytų) piešinukais. Turėdamas ypatingą valią kurti ir suvokęs save pirmiausia kaip kūrėją – menininkas paliko didžiulį ir „vokiško periodo“ kūrinių kiekį. Dažnai sunkiai pakildamas iš lovos, piešė tai, kas matėsi per langą ar buvo padėta ant kėdės. Kūryba teikė prasmę kiekvienai menininko nugyventai dienai ir pasižymi meditatyviu pobūdžiu.
Ramutė Rachlevičiūtė
Algimantas Švėgžda yra išskirtinė ir gana vieniša figūra 8–10-ojo dešimtmečių Lietuvių dailės kontekste. Jis neatsiejamas nuo vadinamosios ketveriukės – Kosto Dereškevičiaus, Algimanto Kuro, Arvydo Šaltenio. (...) Ši grupė atnešė į lietuvių tapybą deromantizuotą požiūrį, atidų žvilgsnį į kasdienybę, kad ir kokia ji bebūtų. Tačiau vėliau Švėgžda nuėjo savo keliu. (...) Švėgžda atranda sau tapybą iš natūros – nuoseklų, ilgą analitinį procesą. (...) Ekspresionistinės, impulsyvios lietuvių tapybos kontekste, tai buvo naujas reiškinys.
Vokiškuoju laikotarpiu jo menas išgrynėjo: dailininkas atsisakė interjerų, natiurmortų fonų, susitelkė į pavienį daiktą, tobulai jį perteikdamas, todėl jo vėlyvuosius darbus netikslu vadinti natiurmortais. Juose Švėgžda komponuoja daiktą didelėje tuščioje neutralioje erdvėje, izoliuodamas jį ir kartu paversdamas centru, uždaru pasauliu. Rami, statiška, belaikė yra daikto būtis, jo vienatvė yra absoliuti. Švėgždos kūriniuose daikto realybė virsta simboliu, transcendentiniu matmeniu. (...) Prasideda naujas posūkis dailininko kūryboje. Jis atranda vieno ir to paties motyvo neišsemiamumą: vos kintanti augalo forma, atspalvis, dydis, brandumo stadija atveria iš pirmo žvilgsnio nepastebimą, tačiau jokiai fantazijai neprilygstančią tikrovę. Taip prasideda vieno motyvo serijos, Švėgždos vadintos ciklais.
Žmogaus sukurtus daiktus Švėgžda į savo kūrybą įsileidžia tik tiek, kiek jie susiję su natūra ar archaiška, šimtmečių nuglūdinta patirtimi. (...) Kino Laozi mokymas apie dao – vieningą, harmoningą gamtos, visuomenės, individo gyvenimo dėsnį, neatskiriamą nuo materialiosios būties, tačiau turintį etinį pagrindą, – apskritai Rytų filosofija sutaikė jį su lemtimi ir pripildė jo darbus ramybės. Jo visiškai nepalietė šiuolaikinio Vakarų meno karštligė, priešingai, meno raidos ateitį jis siejo su klasikinės tradicijos, natūros studijų, rankų darbo kokybės atgimimu.
Švėgžda sugebėjo pasiekti neįprastą dalyką – realistine forma, paprastai siejama su išoriniu, chaotišku pasauliu, jis sukūrė trapų, išgrynintą meditatyvų lauką. Kito tokio patyrimo šiuolaikinėje lietuvių dailėje nėra.
Parengta pagal Laimos Laučkaitės-Surgailienės tekstą leidiniui „100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų” (sudaryt. R. Jurėnaitė, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000)
Iš kolegų prisiminimų:
Algis galvojo apie savo kūrybos albumą. Norėjo, kad jame būtų publikuoti tik vokiško periodo paveikslai. Savo rašytuose laiškuose kalba apie tylą ir ramybę. To siekė savo kūryboje. Jį žavėjo dzenbudistiniai sodai. Ilgai blaškėsi, kol galutinai nutraukė bet kokį ryšį su mokykla ir bendrais.
Petras Repšys
Iš: Repšys Petras, Jis piešė laiką. Šiaurės Atėnai, 2011-02-18.
Jo vėlyvoji kūryba buvo santykis su absoliutu, buvo daugiau nei menas. Labiau priminė meditaciją ir gilų susikaupimą. Net pats santykis su piešiamais dalykais buvo visai kitoks nei anksčiau. Padėdavo tapyti obuolius, prisirinkdavo mažųjų džiaugsmų – šermukšnio uogelių, šakelių, ilgai ieškodavo tinkamo apšvietimo. Piešiami vaisiai net supūdavo, daiktai pasendavo. Piešdamas tiesiog su tais piešiamais daiktais bendraudavo: kalbėdavosi, džiaugdavosi, verkdavo. Piešimas jam buvo kaip tikras ritualas. Ir todėl ten viskas nutvieksta kitokios šviesos.
Arvydas Šaltenis
Internetinės nuorodos:
Bibliografija:
Stančienė Kristina, Kad užsimegztų kalba//7 meno dienosNr. 8, 2011-02-25.
Apie dailininką ir bičiulį. Arvydo Šaltenio prisiminimai apie Algimantą Švėgždą (užrašė Vidas Poškus) // 7 meno dienos, Nr.8, 2011-02-25
Repšys Petras, Jis piešė laiką. Šiaurės Atėnai, 2011-02-18.
Poškus, Šviesos apglėbtos figūros//Literatūra ir menas Nr. 3195, 2008-06-20.
Jackutė, Šventi mažmožiai//7 meno dienosNr. 735, 2006-12-15.
Jūra Ingeborga, Švėgždos orientalizmas: mediatyvumas, gamtos poetizavimas ir santykis su Čiurlioniu vėlyvojoje kūryboje, in: Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos VII, Vilnius, 2008, Kultūros, filosofijos ir meno institutas,p. 390-410.
Godelienė Vida, „Tai mano laiškaijums...“.Samogitia.mch.mii.lt,2006-04-12.
„100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų“ (sud. R. Jurėnaitė, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000)
Virtualios ekspozicijos:
 
Raudonas rutuliukas. 1987, akvarelė, tušas, 51 x 73,5
Sukabinti pagaliukai. 1987, akvarelė, tušas, 25 x 35,5
Vytelės mazgas. 1987, akvarelė, tušas, 25,5 x 36,5
Kukurbezdalis. 1986, pastelė, anglis, 35,5 x 50,5
Sudūlėjęs medžio gabalėlis. 1987, pastelė, anglis, 25,5 x 36,5
Kiaušinis. 1987, pastelė, anglis, 51 x 73,5
Perskeltas geležinis akmuo. 1987, pastelė, anglis, 51 x 73,5
Ulli darželis. 1984, ofortas, 8,2 x 11
Vitle kaimas. 1985, ofortas, 7 x 16,5
Audra jūroje. 1985, ofortas
Bukų giraitė. 1984, ofortas, 11,5 x 6,5
Autoportretas. 1983, ofortas, 5,7 x 4,8
Natiurmortas su vynuogių šaka. 1983, ofortas, 11,5 x 14,3
Natiurmortas Nr.2. 1983, ofortas, 9,5 x 10,8
Autoportretas. 1985, litografija, 23 x 17
Heike Hansen. 1985, litografija, 27 x 18
Įpjauta šaknis. 1987, akvarelė, tušas, 25 x 36,5
Nutrupėjusi šakelė. 1987, akvarelė, dažai, 25,5 x 36,5
Apdegusi šakelė. 1987, akvarelė, dažai, 25,5 x 36,5
Dukart nupjautas pagaliukas. 1987, akvarelė, dažai, 25,5 x 36,5
Perkaltas pagaliukas. 1987, akvarelė, dažai, 18,5 x 25
Ąžuolinis pieštukas. 1987, akvarelė, dažai, 25,5 x 6,5
Apdrožta šakelė. 1987, akvarelė, dažai, 25,5 x 36,5
Fenchel. 1988, sausa adata, 23,5 x 17,4
Granatos. 1985, sausa adata, 17 x 24
Natiurmortas su vyšnių šakele. 1983, ofortas, 12,5 x 13
Natiurmortas su vyšnių šakele II. 1982, ofortas, 13 x 12,5