Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Vytautas Kalinauskas (1929 01 03-2001 06 15) *

Gimė 1929 01 03 Pasvalio r., Joniškėlyje.

Mirė 2001 birželio 14 d. Vilniuje. Grafikas, tapytojas, scenografas, performansų ir videomeno kūrėjas.

1947-1950 m. Panevėžio dramos teatro aktorius. 1950-1952 m. tarnavo tarybinėje armijoje.

1952-1958 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute grafikos specialybę.

Dailės parodose dalyvavo nuo 1957 m. Nuo 1959 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nusipelnęs meno veikėjas (1979), LTSR liaudies dailininkas (1989), Lietuvos Respublikos vyriausybės meno premijos laureatas (1997), SŠMC stipendija (1998), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1999).

V. Kalinausko kūrybai būdingas laisvas plastinės formos valdymas. Jis rėmėsi šiuolaikinės moderniosios dailės pasiekimais, nevengė klasikinės dailės citatų, įdomiai komponuodamas koliažus, apjungdamas skirtingas technikas. Grafikoje buvo vienas kartono raižinių technikos pradininkų ir populiarintojų Lietuvoje. Ankstyvuosiuose estampuose juntamas racionalus, griežtas erdvės konstravimas, galima atsekti kubizmo apraiškų, vėlesniuose kūriniuose juntamas polinkis į meninio vaizdo sudėtingumą, „piktogramiškumą“ bei simbolių prisodrintą plastinę kalbą, vėlyvojoje kūryboje ryškūs konceptualios dailės bruožai.

Sukūrė nemažai tapybos darbų ir koliažų. Kūrė iliustracijas (daugiausia lino, medžio bei kartono raižinių technika). Svarbesni grafikos kūriniai: estampų ciklai „1863 m. sukilimas“ (diplominis darbas, 1958), „Prisiminimai apie Kuršių Neringą“ (1963), „Vilnius Zodiako ženkluose“ (1966), „Kaukės“ (1995), „Hampelmanų egzorcizmai“ (1998); estampai: „Ryto gatvė“ (1962), „Nida“ (1963), „Hampelmano meilė“ (1964), „Dzūkija“, „Dainų šventė Vilniuje“ (abu 1965), „Žirmūnų tiltas“, „Žirmūnų vaikai“ (abu 1967), „Lik sveika, Alma Mater“, „Vilniaus verbos“ (abu 1968), „Vakaro vizijos“ I–III (1974), „Bičiuliai“ (1975), „Choralas senajam Vilniui“ (1977), „Tapytojas“ (1979), „Nikė“ I–III (1989), „Kelionių autoportretas“, „Žaidimas su hampelmanais“ (abu 1996), „Bandymas išsiaiškinti“ I–V (1997), „Gimtadienio prisiminimas“ (1999) ir kt.

Apipavidalino spektaklius įvairių miestų dramos teatruose: Panevėžio (B. Džonsono „Volponė“, 1971; F. G. Mano „aštuonių dienų savaitė“, 1982), Kuibyševo (dab. Samaros) M. Gorkio dramos teatre (Just. Marcinkevičiaus „Karalius Mindaugas“, 1972), Lietuvos akademiniame (dabar nacionaliniame) dramos teatre Vilniuje (Č. Aitmatovo ir K. Muchamedžanovo „Fudzijama“, 1974; J. Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“ bei A. Vampilovo „Vyresnysis sūnus“ (abu 1975); A. Gelmano „Protokolas“, 1976; J. Hašeko „Juozapas Šveikas prieš Pranciškų Juozapą“, 1981; R. Nešo „Lietaus pardavėjas“, 1993; A. Lindgren „Broliai liūtaširdžiai“, 1992, Kauno (K. Sajos „Mediniai balandžiai“, 1975 (Antrosios tarprespublikinės scenografijos trienalės II premija, Vilnius, 1977), Kauno valstybiniame muzikiniame (R. Kangro ir A. Valkoneno „Šiaurės mergelė“, 1983); Šiaulių dramos teatre (V. Višnevskio „Iš chaoso“ („Optimistinė tragedija“), 1976 (TSRS tautų dramaturgijos festivalio diplomas, 1977, Panevėžys); J. Edlio „Šešėlių žaismas“, 1985); Klaipėdos (J. Marcinkevičiaus „Mažvydas“, 1976, J. O’Nylo „Anė Kristi“ ,1979), Lietuvos Operos ir baleto teatre (V. Ganelino „Baltaragio malūnas“, 1979; E. Hamperdinko „Jonukas ir Grytutė“, 1993; G. Verdi „Trubadūras“, 1994), Jerevano A. Spendiarovo valst. Akademiniame operos ir baleto teatre (V. Ganelino „Baltaragio malūnas“, 1984; Vilniaus lenkų teatre (E. Jonesko (Ionesco) „Karalius mirė arba ceremonijos“, 1996; F. Šilerio „Klasta ir meilė“, 1998). Scenografijos darbai išsiskiria plastiniu vientisumu, sąlygiškos erdvės kūrimu, epochos dvasios atskleidimu, minimalistinės raiškos pomėgiu.

V. Kalinauskas apipavidalino įvairius kino ir televizijos studijų filmus: „Niekas nenorėjo mirti“, 1965, Lietuvos kino studija, rež. V. Žalakevičius; „Visa teisybė apie Kolumbą“, 1970, LTV, rež. V. Žalakevičius; “Herkus Mantas”,1971, LKS, neįgyvendinta; „Tas saldus žodis – laisvė“, 1972, „Mosfilmo“ kino studija, rež. V. Žalakevičius ; „Žalioji lėliukė“, 1979, „Mosfilmo“ kino studija, rež. A. Kvirikašvilis; „Atsiprašau“, 1982, LKS, rež. V. Žalakevičius; „M. K. Č. Zodiakas“, 1984–1985, LKS, rež. J. Vaitkus; „Pabudimas“, 1989, LKS, rež. J. Vaitkus; „Žvėris, išeinantis iš jūros“, 1991, LKS, rež. V. Žalakevičius, I-ojo tarptautinio slavų filmų kino festivalio specialusis žiuri prizas).

Kūrinių yra LDM, MKČDM, VU grafikos kabinete, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje, J. V. Getės nacionaliniame muziejuje Veimare (Vokietija), privačiose L. Žalakevičienės, G. Kupčinsko, V. Daunoro, R. Vaidoto ir kt. kolekcijose Lietuvoje bei užsienyje.

Laidos, filmai apie V. Kalinauską:

Dokumentinis filmas „Nematomoji pusė“, 1968, LKS, rež. B. Pajėdienė, op. A. Baronas;

Laida iš ciklo „Kūrėjų portretai“, 1989, LTV, rež. V. Bačiulis;

TV filmas „Vytautas Kalinauskas. Balto lapo magija“, 1994, Baltijos TV, aut. J. Matonis, V. Domaševičius;

Laida „Vytautas Kalinauskas. Autoportretas“ Iš ciklo „Kūrybos metas“, 1998, LTV, rež. J. Javaitis;

Dokumentinis filmas „Bandymas išsiaiškint“, 2004, Lietuva, režisierius Almantas Grikevičius.

Bibliografija:

Vytautas Kalinauskas, kūrybos apžvalga, retrospektyvinis katalogas, Vilnius, 1999;

Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija,t.1, Vilnius, 1966, p. 469;

Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t.2, Vilnius, 1968, p. 27–28;

LTE, t.5, Vilnius,1979, p. 203;

Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 2, Vilnius, 1986, p.185;

XX a. liet. dailės istorija, t.3, Vilnius, 1990, p. 252, 280, 304–305, 484;

Grafika 1940–1960, Vilnius, 1960, p. 46, 122–126;

Lietuvių tarybinė grafika, įž. str. P. Svičiulienės, Vilnius, 1963, p.11;

Liet. grafika 1964–1965, p. 67–69;

Liet. grafika 1968, 1969, 170, p. 143–146;

Liet. grafika 1971–1974, p. 42, 43;

Liet. tarybinė grafika 1940–1970, p. 106–112;

Liet. grafika 1975–1980, p.6;

A. Gedminas, Vytautas Kalinauskas, Naujos knygos, 1964, Nr. 5, p. 28–29;

Knyga ir dailininkas, sud. A. Gedminas, R. Gibavičius, Vilnius, 1966, il. 222–235;

S. Budrys, V. Kalinausko darbų paroda, Pergalė, Nr. 11, p. 163–164;

A. Girdzijauskaitė, Vytauto Kalinausko darbų paroda, Pergalė, 1976, Nr. 10, p. 183–184;

Vilnius–Grafika–Tapyba, įž. str. A. Savicko, Vilnius, 1968;

A. Patašius, Ženklų kalba, Dailininko Vytauto Kalinausko dirbtuvėje, Literatūra ir menas,

1973, Nr.52;

L. Pocius, Ekspozicijoje V. Kalinausko scenovaizdžiai, Literatūra ir menas, 1975, Nr. 53;

I. Korsakaitė, Įvairiapusė kūrybos paroda, Pergalė, 1979, Nr. 10, p. 186–187;

Vytautas Kalinauskas, Dailė, 1983, kn. 23, p. 61–63;

G. Milkevičiūtė, Trijų mūzų tarnas, Lietuvos žinios, 1998 11 21;

Pranckūnas G., Vildžiūnas L., Mebijaus juosta (interviu su dailininku, 7 meno dienos, 1998 11 27;

N. Adomonytė, Ir viskas, kas manau yra mano paties esmė, 7 meno dienos, 1996 03 22;

A. Andriulytė, Vytauto Kalinausko žaidimai su hampelmanais, 7 meno dienos, 1997 08 01;

N. Šaltenytė: Grafika, Miniatiūros, estampai ir jų kelionės, Dailė’97, Vilnius, 1997, p.40;

Vytautas Kalinauskas, Parodos katalogas, 1979, parengė autorius, Vilnius, 1984;

Vytautas Kalinauskas, Kūrybos apžvalga (retrospektyvinis katalogas), Vilnius, 1999;

Liet. ekslibrisas, įž. str. V. Kisarausko, Vilnius, 1991, p. 111–113;

I. Korsakaitė, Gyvybinga grafikos tradicija, Vilnius, 1970, p.141–143;

Reprodukuota iliustracija, Krantai, 1998, Nr. 4, p. 9;

Respublikinė jaunųjų dailininkų darbų paroda, kat., Vilnius, 1959;

1965 m. jubiliejinė dailės paroda, kat., įž. str. P. Gudyno, Vilnius, 1965;

Respublikinė jubiliejinė dailės paroda, 1967, Vilnius, 1968;

Vilnius ekslibrise, Paroda, kat., įž. str. A. Gedmino, Vilnius, 1969;

Ekslibrisai. Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto biblioteka, Vilnius, 1970;

Vilniaus universitetas Lietuvos dailėje 1959–1979, kat., Vilnius, 1979;

1995: Lietuvos dailė, kat., Vilnius, 1995, p. 82;

Estampas’95, bukl., įž. str. E. Vilkienės, Vilnius, 1995;

Tradicija ir ateitis, kat., įž. str. R. Drazdauskienė, G. Jankevičiūtė, I. Kuizinienė, E. Lubytė, Vilnius, 2000, p. 28, 161, 188;

100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, sud. R. Jurėnaitė. Vilnius, R. Paknio leidykla, 2000, p. 72–73; 218.

Internetinės nuorodos:

http://www.menorinka.lt/authors.php?cid=606

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Kalinauskas

http://www.balsas.lt/naujiena/223441/dar-karta-vytautas-kalinauskas

http://www.lrt.lt/televizija/anonsai/3591/_legendose_vilniaus_bohemos_puosmena_vytautas_kalinauskas

http://zebra.15min.lt/lt/laisvalaikis/ivairenybes/mire-dailininkas-vytautas-kalinauskas-45775.html

 
Šventė. 1967, mišri technika, 55 x 38,5
Tiltas. 1967, mišri technika, 55 x 38,5

Vilnius – Žirmūnai. 1967, mišri technika, 54 x 38

Vilniaus ritmai I. 1973, mišri technika, 36,5 x 48

Gėlės ir senasis Vilnius. 1973, mišri technika, 39 x 39,5

Nida. 1964, mišri technika, 27,5 x 23

Nidos laivai - barkasų vilkikai. 1964, mišri technika, 27,5 x 27

Palinkėjimas. 1974, spalvotas linoraižinys, 18 x 12,2

Aušros Vartų žvakė. 1971, medžio raižinys, 20 x 13,5

Seni namai. 1964, kartono raižinys, 25 x 28,5

ekslibrisas V. Zarankai. 1972, sausa adata, 12 x 10,5

Senojo Vilniaus zodiakas. 1968, sausa adata, 33 x 26

Ryto srautas (Lazdynai) I. 1972, mišri technika, 36 x 48

Vakaro ramybė (Žirmūnai) III. 1972, mišri technika, 36 x 48

Dienos ritmai (Viršuliškės). 1972, mišri technika, 36 x 48

Miesto medžiai. 1966, popierius, plakatas, 42 x 49,5

Praeinantis traukinys. 1966, popierius, plakatas, 47 x 67

Dainų šventė Vilniuje. 1965, kartono raižinys, 49 x 69

Bičiuliai. 1977, mišri technika, 49 x 37,5

Vilnius, kartu su aušra. 1966, 49 x 37,5

Apokalipsė. Preliudija. 1988, autorinė technika, 32 x 23,5

Nikė III. 1988, autorinė technika, 32 x 23,5

Choralas senajam Vilniui. 1987, autorinė technika, 32 x 23,5

Vilniaus legenda. 1987, autorinė technika, 32 x 23,5

Rekviem mažajam paukšteliui. 1987, autorinė technika, 32 x 23,5