Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Stasys Eidrigevičius *'

Gimė 1949 04 24 Panevėžio r., Mediniškiuose. 1968 m. baigė St. Žuko taikomosios dailės technikumą Kaune, 1973 m. – Valstybinį dailės institutą. Nuo 1980 m. gyvena Varšuvoje. Surengė daugiau kaip 100 individualių parodų įvairiose pasaulio šalyse. Dailininko meninių interesų laukas apima įvairias sritis. Anksčiausiai tarptautinio pripažinimo sulaukė S. Eidrigevičiaus ekslibrisai, plakatai ir iliustracijos. Metaforiškas dailininko pasaulis kupinas beribės vaizduotės ir fantazijos pagimdytų pavidalų. Tai plataus diapazono menininkas, kurio kūrybą sunku įsprausti į rėmus. Jis – vienas žinomiausių pasaulyje šiuolaikinių lietuvių dailininkų – tapytojas, grafikas, plakatų, instaliacijų ir performansų kūrėjas, autorinių spektaklių režisierius. Originali jo kūryba šiuolaikinės dailės kontekste išsiskiria temų ir žiūrovui užminamų paslapčių gausumu. Pagrindiniai kūrybos motyvai – žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, nostalgija. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai. Realybės motyvai kupini metafiziškumo, persipynusio su etnografiniais gimtinės prisiminimais. Daugiabriaunėje dailininko kūryboje minėtini keli svarbūs etapai. 1984 m. Berlyne susižavėjo pastelės technika ir tapo jos meistru. Čikagoje 1986 m. ėmė kurti kaukes – besikeičiančius, transformuotus pastelinius veidus. Paryžiuje (apie 2003) gimė jo pirmosios kaukės – skulptūros objektai. Maždaug tuo pat metu dailininkas susidomėjo didelio formato fotografija, atlikta Théodore-Henri Fressono technika, leidžiančia išgauti subtilius tapybinius ir litografijai būdingus efektus. Jis ėmėsi kurti surežisuotas fotografijas, kurioms itin daug dėmesio skiria pastarųjų metų kūryboje. Varšuvos teatre „Studio“ pastatė spektaklius „Baltas briedis“ (1993) ir „Medinis žmogus“ (2007). Apipavidalino Mareko Millerio spektaklį „Terezinas“ Senajame teatre Krokuvoje (2008). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas: „Pokalbis su Vincentu“ (1992), „Šulinys“ (1993), „Ratai“ (1995), „Erotikos“ (1997), „Lietus“ (2000) ir kt. Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų. 1991 m. Čekoslovakijos paštas Bratislavos iliustracijų vaikams bienalės proga išleido pašto ženklą su S. Eidrigevičiaus paveikslo „Pinokis“ reprodukcija. 2008 m. kūrėjas buvo įamžintas šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje (paliko ten metalinį savo rankos įspaudą). Japonijoje Otaru mieste veika jo vardo muziejus („Hiroko Mori & Stasys Museum“). Jacques Debs apie dailininką sukūrė vaidybinį filmą „Bouzkachi“ (2009). Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2001), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2000), VDA Garbės daktaras (2009), Rusijos dailės akademijos Garbės narys (2012)
Leidiniai:
Stasys. Sud. R. Rachlevičiūtė, E. Grigoravičienė, J. Jacovskis.Vilnius, Dailininkų sąjungos leidykla artseria, 2011
Bibliografija:
Stasys Eidrigevičius. Retrospektywa: 1973–1993, Warszawa, 1993.
Stasys 50. Wystawa retrospektywna, Krakow, 1999
Stasys Eidrigevičius. Casa di Stasys. PIW, Warszawa, 2008
Regina Urbonienė, Milda Žvirblytė. Tarp dienos ir nakties. Pokalbis su Stasiu Eidrigevičiumi jo parodos „Veidas ant kaukės“ Nacionalinėje dailės
galerijoje išvakarėse. 7 meno dienos, 2011 04 22.
Internetinės svetainė:
http://www.eidrigevicius.com/
Internetinės nuorodos:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Stasys_Eidrigevi%C4%8Dius
http://www.15min.lt/zyme/stasys-eidrigevicius
http://www.poster.com.pl/stasys.htm
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-02-17-vilniaus-knygu-mugeje-sveciuosis-stasys-eidrigevicius/58070
http://lituania-bologna.eu/lt/973359
http://www.lrytas.lt/-13101507401308160156-stasys-eidrigevi%C4%8Dius-su-kauke-ant-veido.htm
 
Laukimas. 1973, mecotinta, 8 x 11
 
Amžinas pavasaris. 1973, mecotinta, 8 x 11