Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Jūratė Bogdanavičiūtė*'

Gimė 1949 06 22 Vilniuje. Dailininkė, tapytoja.
1974 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą. Parodose, tapybos pleneruose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauja nuo 1974 m. Nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Nutapė kamerinės nuotaikos peizažų, natiurmortų, figūrinių kompozicijų. Ankstyvieji paveikslai tamsaus kolorito, ekspresyvaus potėpio, dažnas vaikų žaidimų aikštelės motyvas. Vėlesniesiems būdinga grafinės raiškos priemonės, kaligrafiški figūrų siluetai. LDM saugomi dailininkės kūriniai: „Stotelė“ (1974, LDM), „Natiurmortas“ (1975, LDM), „Žmogus su arkliu“ (1980), LDM), „Natiurmortas ant palangės“ (1981, LDM), „Pasivaikščiojimas pajūryje“ (1983, LDM) ir kt.
Baltijos šalių tapybos trienalės laureatė (1996).
Parengta pagal LDM internetinės svetainės „Dailininkų duomenų bazė“ informaciją
Iš dailininkės pasisakymų:
Iš prigimties esu niūroka, linkusi į melancholiją. Man artimos nakties nuotaikos, ramybė po žvaigždėtu dangumi. Jaunystėje darbai buvo niūroki, pas­kui atėjo noras siekti skaidrumo, lengvumo, žaismingumo, norėjosi, kad kūrinyje nesijaustų „juodo darbo“. Viskas keičiasi. (...)
Mano eksperimentai kuklūs, apsiriboju tradicine tapyba. Man patinka teptukai, pieštukai, dažai, popierius ir drobė. Man smagu juos liesti, matyti, pirkti. Esu gana konservatyvi, man fiziškai sunku žiūrėti videomenus. Nekenčiu mobiliųjų telefonų, kompiuterių.
Dailėtyrininkų įžvalgos:
J. Bagdonavičiūtės paveikslų tamsuma yra švelni, šilta, gan intymi. Autorė labai retai vartoja juodą spalvą. Paprastai varijuoja tamsiais rudų ir žalių tonais. Ir čia galima daugiau kalbėti apie fantastiškumą, gal šiokį tokį „vaiduokliškumą“ ir baugumą, bet ne pesimizmą.
Subtilūs tonų ir spalvų niuansai šiltos apytamsės gamos ribose – viena jos paveikslų teigiamybių. Maloniai žiūrovą nuteikia pats tepimo būdas – apytirštis dažas. Potėpis sugestijuoja moteriškos rankos lytėjimą. Vizijos požymių objektams suteikia plona, plačiu teptuko galeliu ar jo kotu braukiama kontūro linija, kuri virpa, krypuoja, nutrūksta...“
Pagal A. Andriuškevičius, Lietuvių dailė: 1975–1995, Vilnius: VDA leidykla, 1997, p. 214–215
J. Bagdonavičiūtės kūryba jautriai balansuoja tarp abstrakcijos ir dekoratyvumo, praturtinto vidine ekspresija, slypinčia giluminiuose paveikslo kloduose. Jos kūrybos paslaptis – autentiškas išgyvenimas, kuris lemia ir kuriamo paveikslo kompoziciją, ir koloritą, ir efemerišką formos lengvumą, ir laisvą potėpį, ir linijų žaismą, ir dažo skaidrumą.
Danutė Zovienė
Pagal tekstą parodos kataloge „Jūratė Bagdonavičiūtė. Tapyba“, Vilnius: Lietuvos aido galerija, 2001, p. 4
Išsamiau apie kūrybą:
Virtualios ekspozicijos:
Galerijos „Lietuvos aidas“ kolekcija
Skaitmeninės svetainės „Lithuanian Art Bank“ rinkinys
 
 
Motinos. 1984, pop., tušas, 42 x 29
Žvejas. 1983, pop., tušas, 44,5 x 29,5