Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Antanas Kmieliauskas *

Dailininkas (tapytojas, grafikas, skulptorius). Gimė 1932 m. kovo 8 d. Olendernėje (Alytaus r.).

1957 m. baigė Lietuvos dailės institutą (tapybos specialybė). 1962–1977 m. dėstė Vilniaus vaikų dailės mokykloje, nuo 1977 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje (profesorius – 1994). Nuo 1960 m. dalyvauja parodose. Nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

A. Kmieliauskas – vienas universaliausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, dirbantis skulptūros, grafikos, molbertinės tapybos ir freskos srityse. Didžioji jo kūrybos dalis, ypač religinė dailė, ilgą laiką buvo nepelnytai ignoruojama. Savito bruožo dailininko kūryba, pagrįsta ir fundamentaliomis klasikinio, ir modernistinio Europos meno tradicijomis, yra reikšminga mūsų dailės ir apskritai lietuvių kultūros dalis.

Nutapė portretų (Stepo Juknos – 1957, senutės – 1958, Chackelio Kibarskio – 1983, Vidos Žvironaitės – 1984), peizažų, kompozicijų, freskų (Vilniaus universiteto knygyno – 1978 ir rektorato iškilmių salės – 1983), sukūrė dekoratyvinių skulptūrų (,,Nemunas ir Šešupė“, 1971), skulptūrinių portretų (,,Mergaitės galva“, 1973), apie 30 antkapinių paminklų (P. Košubos – 1970, Jurgio Lebedžio – 1972; Šlapelių šeimos Vilniaus Rasų kapinėse, 1981), daugiau kaip 320 ekslibrių (Tarptautinių ekslibrio konkursų San Vito (Italija) aukso medalis ir Bledo (Serbija ir Juodkalnija) pirmoji premija – abu 1974), estampų (daugiausia peizažai, Vilniaus architektūros paminklai). Freskoms būdinga netikėti rakursai, prislopintas koloritas, skulptūroms – apibendrintos formos, raiškus siluetas.

1994 m. už Rainių kančių koplyčios freskas apdovanotas Nacionaline premija.

2012 m. įteiktas LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

 

Iš menininko pasisakymų:

Esu tradicinės tapybos šalininkas. Aš labai daug mokiausi iš senųjų meistrų, studijavau jų piešimą, tapybą, skulptūrą. Pasiekti tokią meistrystę, kaip Rembrantas, Ticianas, Velaskesas, reikia labai daug dirbti. Visa ko pagrindas yra piešimas, tai sakė dar Leonardas da Vinči. Piešimas ir man yra visos tradicinės dailės pagrindas. Aš perskaičiau daugybę knygų, labai gerai išstudijavau žmogaus anatomiją, vaikščiojau į prozektoriumą, piešiau žmogaus kūną. Žmogus – subtiliausia forma.

Norint pasiekti aukštą piešimo lygį, reikia išmokti piešti žmogų. Kaip gramatikoje nuo abėcėlės. Mokant žmogų, dailininkui paskui bus lengva bet ką nupiešti. Nors, aišku, šiuolaikiniame mene žmogaus beveik nebūna rodoma... Lengviau kokį tašką padėti ir sugalvoti tam idėją, kaip pateisinimą. Šiuolaikiniame amžiuje daugelis vadovaujasi principu, kad kiekvienas yra menininkas, tik ne kiekvienas tai žino. Aš vis tik nesutikčiau. Reikia įvaldyti profesiją ir būti profesionalu, o tai ne taip lengva.
Antanas Kmieliauskas, 2009 m.

Internetinės nuorodos:

Stoneart.lt: Antanas Kmieliauskas

 

Bibliografija:

Gyvenimo ir kūrybos vienovė“ // XXI amžius, 2002

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/05/11/fondasa_01.html

A. Kmieliauskas: suprasti meno kūrinį reiškia prilygti menininkui“ //  Delfi, 2009

Mylimas žmogus, kurio negaliu prisivyti“ // Respublika.lt, 2012

Dailininkas A. Kmieliauskas: „Aš niekada neieškojau mados“ // Lrytas.lt, 2010

EKSLIBRISAS IR ANTANAS KMIELIAUSKAS // Culture.lt, 2003

Dailininkai: A. Kmieliauskas. Nuorodos, 2007 « VU Gidas

 

Virtuali galerija:

Antanas Kmieliauskas - Meno rinkos agentūra - meno darbu aukcionai

Fructusartis.lt: Antanas Kmieliauskas.

 

Leidiniai:

Antanas Kmieliauskas: skulptūra, freska, tapyba, grafika [albumas]. Daigai“, 2003

 
 
ekslibrisas Juditai. 1969, linoraižinys, 7,2 x 7,5
 
ekslibrisas Galembai Ference. 1970, mišri technika, 13,5 x 7,5
 
ekslibrisas J. Kmieliauskui. 1968, mišri technika, 7,2 x 7,2
 
Vilnius pro arką. 1974, mišri technika, 14,5 x 12,6
Vilnius. 1977, ofortas, 14,5 x 8
Venecija. 1977, ofortas, 7,5 x 14,8
Šv. Onos bažnyčia. 1972, ofortas, 8 x 10,5
ekslibrisas P. Galaunei. 1985, mišri technika, 17 x 10,5