Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2017-09-18

Šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio paroda

Parodos atidarymas – 2017 m. rugsėjo 20 d., 18 val., Janinos Monkutės-Marks muziejuje
Jungtinės japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“ intriga – sugretinus dviejų valstybių nūdienos medžio raižytojų kūrybą, atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti senosios grafikos technikos variacijas šiandien.

Progą susipažinti su Japonijos šiuolaikine ksilografija suteikė projekto partneris – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija (KIWA – Kyoto International Woodprint Association). Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio (mokuhanga) technika sukurti kūriniai, kurie leidžia susipažinti su Japonijoje plėtojamos unikalios mokuhanga medžio raižymo technikos ypatybėmis (spausdinimui naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai, nenaudojami presai, spausdinama ant specialaus rankų darbo popieriaus washi). Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių (ukiyo-e) pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis Japonijos medžio raižinys (mokuhanga) nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-e technikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labai įvairus ir labiau abstrahuotas, tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tęsėju. Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, pristatomi beveik penkiasdešimt skirtingos tematikos ir savitos meninės stilistikos kūriniai. Skirtingai nuo uždaros ir izoliuotos ukiyo-e technikos, šiuolaikinis medžio raižinys (mokuhanga) drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labiau abstrahuotas ar konceptualus, tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tęsėju.


Lietuvoje postmodernistinę vizualią raišką ir geriausias senąsias lietuvių grafikos tradicijas interpretuoja šiuolaikinio medžio raižinio menininkai. Nors šį technika turi senas XVI a. siekiančias tradicijas dėl savo sudėtingumo ji tarp menininkų nėra labai populiari. Lietuviškoje parodos dalyje suburta trylika ryškiausių medžio raižinio puoselėtojų, atrinkta per trisdešimt naujausių pastarojo, dešimtmečio kūrinių. Ekspozicijos visuma iliustruoja, kokia svarbi menininkams yra naujų išraiškos priemonių paieška, kaip vis sudėtingesniu tampa spausdinimo procesas. Dažnai pasirenkama ne viena išgryninta klasikinė technika, o sujungiamos kelios, vis dažniau pasitelkiamos skaitmeninės technologijos. Pastebimas platus kūrėjų raiškos priemonių arsenalas, kuriame dera klasikinės ir naujos technikos, įvairus menininkų gvildenamų temų spektras.
Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Estetikos supratimas, skirtingų kultūrų kontekstas, skirtinga kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo šios technikos galimybes ir tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, reprezentuoja Lietuvos šiuolaikinį medžio raižinį ir jį kuriančius menininkus, o medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką. Trikalbio katalogo dėka parodos vizuali idėja įprasminama ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.

 

Parodos dalyviai:
iš JAPONIJOS: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki.


iš LIETUVOS: Jonas Čepas, Inga Dargužytė, Daiva Gudelytė, Evaldas Mikalauskis, Kristina Norvilaitė, Vladas Lisaitis, Laura Selmistraitytė, Jolanta Sereikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Vytenis Tolutis, Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė, Kęstutis Vasiliūnas, Neringa Žukauskaitė.


Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė.
Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė.
Rengėjai – VšĮ „Meno dalis“ ir Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija.
Partneris – Japonijos ambasada Lietuvoje.
Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.BMK leidykla, BMK kopijavimo centras, UAB „Dekbera“, UAB „Upartas“, p. Kristina Mekšrūnienė.

Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, J.Basanavičiaus 45, Kėdainiai
 
Atgal