Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2018-02-20

Arūnės Tornau paroda „Tirpstančios formos“

Paroda atidaroma vasario 23 d., penktadienį, 18 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose
Šioje parodoje rodau 2015- 2017 m. sukurtus tapybos darbus ir erdvinę tekstilės instaliaciją. Didelių formatų tapybos darbuose vystau mane dominančias egzistencines gamtos ir žmogaus būties trapumo temas. Jas siesju su aktualia sociologine (modernybės epochos) griūties jausena, jau kuris laikas dominuojančia šiuolaikinio meno kontekste ir kultūros teorijos tekstuose.

Mane visada domino gamtos cikliškumo, laikinumo, jos kaitos ir nykimo, ekologinės temos, bet tik per pastaruosius 5-7 metus pavyko išgryninti savo mintis: temos abstrahavosi, apsivalė nuo nereikalingų smulkmenų, koloritas tapo santūresnis, spalvos prislopintos. Šios temos taip pat pradėjo rezonuoti su visai kitomis, „apokaliptinėmis“ nuojautomis platesniame tarptautiniame šiuolaikinio meno kontekste, kuris reaguoja į globalias dabarties politines, ekologines, ekonomines krizes. Jaučiau, kad idėjos įtaigumui reikalingas didesnis paveikslų formatas. Ramus, sutelktas vaizdas mano kūryboje atsirado kaip priešprieša intensyviam šiuolaikinės informacijos srautui. Ši tema man atrodo aktuali ir savo egzistenciniu poetiniu pobūdžiu. Naujam ciklui būdingas tuštumos kaip niekieno, „užribio“ žemės vaidmuo. Kūriniuose dominuoja efemeriški, nykstantys vaizdiniai – spalvų blukimo, daiktų dūlėjimo, pėdsakų nykimo, kaitos motyvai. Tokiame nykimo ir mirties estetikos kontekste daiktų ar objektų buvimas tik nujaučiamas arba jų išvis nėra. Nerangios,amorfiškos architektūrinės formos, vertikaliai stūksančios abstrakčioje klampioje erdvėje sukelia civilizacijos ar egzistencijos pabaigos jausenas.


Paskutinių, dar niekur nerodytų, mano darbų ciklą „Užtvaros“ sieja vienas motyvas: tam tikros kliūtys, trukdančios žiūrėti gilyn į paveikslą - tvoros, užuolaidos, medžių kamienai, į tankius mazgus susiraizgę krūmynai, medžių išvartos. Pagrindinis objektas - tarsi paslėptas, uždengtas nuo žiūrovo akių, tačiau jauti jį esant. Tas slaptumo jausmas ir tamsus (žalias, mėlynas, juodas) koloritas sukuria baugumo ir įtampos atmosferą. Paveikslai arba beveik aklinai užtapyti juodu pigmentu arba tankiai suskaldyti agresyvios juodos spalvos vertikalėmis, kur ne kur prasišviečiant ryškesnės spalvos plotams.

 

Žiūrėjimas pro užtvarą tampa lyg bandymu patekti į draudžiamą teritoriją, o miškas – personifikacija, abstrahuotu jausminiu pasauliu.


Naudoju ne tik aliejinį dažą, bet ir pieštuką, pigmentą, stengiuosi optinį gylio įspūdį sukurti linijomis, brūkšniais, dažo įtrynimu. Grynomis spalvomis netapau, siekiu sukurti savo sudėtingą koloritą, virpantį drobės paviršių, atsirandantį, dedant spalvą ant spalvos, potėpį ant potėpio, tankiai susinarpliojant plonoms dažo linijoms, lyg suaudžiant paveikslo audinį iš naujo. Tada, pasak menotyrininkės B. Pankūnaitės, darbai supulsuoja “lyg itin jautrios poodinės membranos”.
Man svarbus ir asmeniškas bei emocinis mano kaip moters kūrėjos žvilgsnis. Ciklą ketinu papildyti paraleline tema bei forma - erdvine instaliacija, skirta mano prieš kelerius metus mirusiai mamai. Tai – labai trapus, intymus, emociškai man svarbus kūrinys, kuris įvestų žmogišką mąstelį ir kartu sustiprintų abstrakčių gamtos būsenų poveikį, sukuriamą mano didelių formatų tapyba.


Arūnė Tornau

 

Paroda veiks iki kovo 25 d.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmai, II a. didžioji salė, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda
2018 02 23 - 2018 03 25
 
Atgal