Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2018-02-05

Ievos ir Eglės Babilaičių paroda "TWINS?"

Paroda atidaroma vasario 10 d., 11.30 val., Tarptautiniame šiuolaikinio meno centre, CIAC-Caros pilyje, Prancūzijoje
Ieva. Kas įkvepia jos darbus? Gal visata, o gal visatos reikalų tvarkytojas? Gal įtrūkis sienoje?

Surasti tylą popieriuje, kuris savo baltumu provokuoja ją sunaikinti, mažų mažiausi genealu.

Savo galvoje, ji turi savo išsvajotą fabrikėlį , žaislų, žinučių, kurios šnabžda :
- patylėk,
- kvėpuok ramiai,
- nevartyk akių,
- sustabdyk žvilgsnį,
- žiūrėk į nereikšmingą atplaišėlę, kuri priglusta prie kitos, sudarydama dūzgiančios tylos beribę erdvę,
- nerk giliai į nieką.


Ji rūpestingai čiupinėja kiekvieną popieriaus skiautelę, būdama ypatingoje negalvojimo būsenoje.
Rekomenduoju visiems nelaimėliams bastūnams nutilti bent trumpam, paspoksoti į Ievos linijų, derinių ir popieriukų sukurtas istorijas. Rasti , tikrų, neišgalvotų pasakojimų.
O jei kam rūpi jos kūrybos laimėjimai ir apdovanotos knygos, galite juos susirasti interneto erdvėje.
www.facebook.com/ieva.babilaite


Bastūnė esu aš.
Vienas iš paskutiniųjų mano darbų – viešoje erdvėje esantis reljefinis paveikslas, kurio dydis 95 ant 2metrų. Jį kurdama juokiausi, kad neturiu pastovios erdvės darbui. Keičiantis gyvenamai aplinkai, tai yra šaliai, miestui, galimybė sukurti kiek pastovesnę asmeninę erdvę, pavyksta vaizduotėje ir tam tikrame laike, pilname netikėtumų, įtraukiančiame naujus pažįstamus ir draugus.


Neribotam laikui apsistojau pietų Prancūzijoje, kalnuose. Atradau asociatyvią sau aplinką, upę Var. Kuri, sausrai praėjus, savo išsikerojusiomis gyslomis vingiuoja aplenkdama visas kliūtis išgrauždama naujus, nematomus ir paslėpusius nuo kaitrios saulės, kelius. Džiugina atskridę, laisvamaniai, margų plunksnų paukščiai. Pagalvojau, jog tie paukščiai būtų puiki draugija mano numylėtiniui pasišiaušusiam sanitarui maitvanagiui. Traukia jis, mane savo neišrankumu, minta dvėseliena ir pasisotina kiekvienu pasiruošusiu anapilin išeiti nelaimėliu. Prisijaukinti ir susidraugauti neįmanoma, tik pasigrožėti.
Anot Ievos, mano paveiksluose vaizduojama mergaitė, rizikuoja vaikščiodama tarp juodų paukščių. Tai darydama ilgą laiką, ji išmoko žongliruoti ir neatsitrenkti į paukščio juodą, kaip anglis snapą. Būdami netoliese – per žvilgsniu pasiekiamą atstumą ir trokšdama švelnumo, tikisi susidraugauti. Gal ir pavyks besisukiojančiai mergaitei netyčia atsirėmusiai į paukščio plunksnuotą pilvą likti nesuvalgytai.


Mano tyla pilna garso, judesio ir nerimo, netikėtų įgriuvų melsvoje paukščio odoje aptraukusioje kaukuolę nustelbiančių savo prabanga.


Tapyboje cituoju auksu pasruvusias paukščio akis. Jokio saldumo, tik į viską įsiskverbianti kasdienybė-stulbinanti ir transformuojanti ateinančios akimirkos realybę.


Eglė Babilaitė

 

***

 

Atvirai: jei reikėtų rinktis menininką su kuriuo rengti parodą, niekada nesirinkčiau sesės.
Priežasčių kelios. Viena iš jų , per daug gerai žinau iš kokio vidinio turinio gimsta jos kūryba ir tai trukdo objektyviai ir atsietai nuo jos pačios žvelgti į darbus.


Bet tas įprotis kurį suformavo mus supanti aplinka nuo ankstyvos vaikystės, tai yra mūsų nuolatinis lyginimas, tarsi provokuoja sukabinti darbus greta, bet ne per arti, kaip pareiškimą, kokios skirtingos esame.
Ir žinoma nugali smalsumas, po ilgos pertraukos ( 15 metų ) surengti parodą greta. Ne dėl noro būti lyginamoms, bet dėl galimybės rasti nauju sąlyčio taškų ir "pasikalbėti" bendroje parodoje.


Nesvarbu kiek esame panašios ar skirtingos, mus jungiančio ryšio negali paaiškinti net mokslininkai. O juk taip smalsu nors akies krašteliu žvilgtelėti į neįprastą dvynių pasaulį.


Taip, matau tas pačias raukšleles prie akių kuomet šypsomės, didelius dantis (atpažinimo ženklas), net pavargusios atrodome panašiai, bet tai tik forma, o turinys štai toks: paroda " Twins? " puiki proga susitikti ir pabūti kartu po ilgo išsiskyrimo.... Carros village.

 

Ieva Babilaitė

Tarptautinis šiuolaikinio meno centras, CIAC-Caros pilis, Prancūzija
 
Atgal