Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2018-04-12

Valentino Ajausko paroda „Objektai ir ženklai netikėtoje erdvėje“

Paroda atidaroma balandžio 17 d., antradienį, 17.30 val., LDS galerijoje „Arka“
Valentino Ajausko kūryba visada pasižymėjo išradingomis kompozicijomis, turtinga fantazija ir stiliaus grakštumu. Nesvarbu ar jis kurtų smulkiosios grafikos darbus (ekslibrius, miniatiūras), plakatus, knygų iliustracijas, asambliažus, ar grafikos lakštus (dažniausiai oforto ir šilkografijos technikomis), ar tapybos paveikslus. Dailininkui visada rūpėjo erdvės ir figūrų, šviesos ir tamsos kontrastai, netikėti vaizduojamų objektų proporcijų tarpusavio santykiai ir jų dialogas su begaline erdve. Valentino darbai išsiskiria iš jo amžininkų konceptualumu. Norint suprasti dailininko meninį pasaulį, nepakanka matyti įtaigius ryškių spalvų derinius, įspūdingas dinamiškai plaukiančias linijas, dažnai sudarančias ritmiškus, dekoratyvius ažūrus. Visada būtina stabtelti ir įsigilinti į dailininko idėją, susimąstyti apie vaizduojamų objektų ženklinę prigimtį, kad galėtum suvokti prasmingą kūrinį ir jo plastinės kalbos visumą.

Apie dailininko kūrybos evoliuciją daugiausia pasako erdvės problemos sprendimas. Jo sukurta erdvė – abstrakti, neapibrėžta, kartais turinti simbolinę begalinio pasaulio prasmę.


Tapyba Ajausko kūryboje pasirodė tuomet, kai jis jau buvo žinomas grafikas, pelnęs daugybę apdovanojimų už ekslibrius, knygos meną ir plakatą. Pirmasis ryškesnis tapybos proveržis buvo 1992 metų personalinė akvarelės paroda Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“. O po šešerių metų jis jau dalyvavo su aliejinės tapybos paveikslais Vilniaus tapytojų parodose (1998, 2001) ir tapo „Arkos“ dailininku, surengusiu čia ne vieną personalinę tapybos parodą (1993, 1996, 1998, 2005 ir 2018). Šį sykį Valentinas Ajauskas eksponuoja paskutinio dešimtmečio tapybą ir grafiką (ofortus, šilkografijos darbus ir spalvotus linoraižinius).

Ankstyvoji dailininko tapyba priminė grafiką: buvo naudojamas vieno tono plokštuma lyg oforto ar šilkografijos lakštuose, plakatuose bei dekoratyviniuose menuose. Arba jo aliejinė tapyba buvo akvareliška: joje buvo fiksuojamas pirminio įspūdžio betarpiškas žavesys. Dabar dailininko sukurta erdvė ypatinga – gimusi iš jo beribės fantazijos, sapnų karalijos. Ajausko kūrinių daugiasluoksniškumas, nuolatinis žaidimo geismas, nuostabą kelianti netikėta mintis jį labiau artina prie postmodernizmo problemų. Apie tai byloja ir jo anksčiau sukurti asambliažai, žuvų objektai, ištapyti padėklai ir kėdės, ir pagaliau – kūrybos supratimas, kūrybos, išeinančios iš siaurų paveikslo ar estampų rėmų į plačias kasdieninio gyvenimo erdves.

Paskutiniojo dešimtmečio paveiksluose, kai dailininkas pajuto tapybos skonį, į bendrą tapybišką erdvę įsiliejo šriftas, praturtindamas ją grakščiu žaismingu ritmu ir prasminiais akcentais („Graži pasaka“, 2011, 2012). Toks kompozicijos sprendimo būdas tapyboje pasiekė meniškumo apogėjų dailininko sukurtame diptike „Kristijonui Donelaičiui atminti“, I ir II, (2012) ir šios parodos kūrinyje „Mėnuo, diena, mitai“ (2012). Čia šviesus fonas asocijuojasi su knygos baltais lapais, o jame juostomis išdėstyti įvairių spalvų motyvai bei judančios žmonių figūros, lietuviškų geometrinių ornamentų fragmentai ir raidės sudaro gyvą judrų, tarsi pulsuojantį ritminį audinį - jie suvokiami lyg vizualiniai knygos ženklai. Įsižiūrėjus atsiskleidžia dar gilesni kūrinio klodai. Pirmojo kūrinio vaizdo struktūroje įpinti K.Donelaičio inicialai, gimimo ir mirties metai, rašytojo poemos „Metai“ pavadinimas, sukūrimo data ir atskiri poezijos žodžiai. O antrojo – atrinkti tekstai iš moderniosios poezijos pradininko Ezra Pound kūrinių, jo gimimo ir mirties metai, įkomponuoti juostomis išdėstytame panašios stilistikos vaizde.

Dailininko meninė pasaulėjauta, jo stiliaus bruožai, kurie atsispindi ir jo tapyboje, pirmiausia subrendo grafikoje. Jis visuomet žavi kaip miniatiūros meistras. Net didelių išmatavimų paveikslai pripildyti įdomių smulkių detalių, į kurias verta įsižiūrėti, ne vien dėl jų estetinės formos, bet ir dėl to, kad jos turi svarbaus ženklo prasmę. Jos suskamba itin naujai, nes įrašytos į netikėtą konceptualų kūrinio kontekstą. Šia prasme V.Ajauskas – gilus postmodernistas, žinantis kultūros istoriją ir laisvai žaidžiantis jos paliktomis žymėmis daiktų pasaulyje. Jo paveiksluose netikėtai gula vienas ant kito keli kultūros sluoksniai, jie itin įspūdingi miestų erdvėse, kur dėka neįprasto sugretinimo susidaro originalus, fantastinis, asociatyvus ir metaforiškas vaizdas. Dailininkas sugeba išradinga ir įtaigia kompozicija, lakoniška forma, raiškia siluetų kalba ir ypatingu kosminiu erdvės suvokimu, minimalistiniu ir įtaigiu kelių spalvų sąskambiu išreikšti norimą mintį. Grafikoje pirmiausia pasirodė jo vaizdų fantastika, regėjimų ir sapnų poezija, kuri užburia lietuviams būdinga nuo neatmenamų laikų pakylėta romantiška svajone, nukreipta į Kosmoso paslaptis, jo begalybę ir didybę menkučio žmogaus atžvilgiu. Šios poetiškos dailininko vizijos, kuriose susilieja siužetinės užuominos apie praeitį, dabartį ir ateitį, grakšti elegantiška linijų, formų ir erdvių kalba, meninis taktas ir meistriškumas visada išlieka stipriausiomis dailininko kūrybos savybėmis.

V. Ajausko kūryba – originali tiek meninės kalbos, tiek koncepcijų prasme. Sukurti vaizdai paslaptingi, provokuojantys, žadinantys mintis ir jausmus, ugdantys pastabumą, skatinantys įminti dailininko mįslę. Tapyboje atsispindi jo originalus konceptualus mąstymas, kuris slypi menininko prigimtyje. Išreikštas profesionaliai, naudojant kompozicijos, ritmo, formų, spalvos plastikos galimybes, išsaugo estetines vertybes kaip modernišką tradicijos tęstinumą mene.

Dr. Nijolė Tumėnienė

Paroda veiks iki gegužės 12 d.

LDS galerija "Arka", Aušros Vartų g. 7, Vilnius
2018 04 17 - 2018 05 12
 
Atgal