Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2018-05-03

Reginos Sipavičiūtės paroda "PRAEITIS ATEIČIAI. Paprasta tekstilė"

Paroda atidaroma gegužės 9 d., trečiadienį, 17 val., LDS "Šv. Jono gatvės galerijoje"
R. Sipavičiūtė priklauso dailininkų reformuotojų kartai, įsiliejusiai į meninį gyvenimą tekstilės nacionalinės mokyklos pagrindų klostymosi laikotarpiu (Lietuvos dailės institute tekstilę baigė 1967 m.), kai giliai šaknis suleido dabar modernia klasika laikomas vaizdavimo būdas, atkartojantis ritmišką, asociatyvią liaudies audinių kompozicijos struktūra.

Parodoje eksponuojamos autorine technika sukurtos aplikacijos ir mišrios technikos tekstilės kompozicijos, apmąstančios Lietuvos istorinę ir kultūrinę praeitį, traukiančios paslaptinga sustojusio laiko pajauta. Neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi tapo iki skausmo pažįstama R. Sipavičiūtės kompozicija „Maloningoji“ (1992), žvelgianti iš televizijos ekranų transliacijų iš Seimo rūmų Baltosios salės metu. R. Sipavičiūtė – aplikacijos virtuozė, ištobulinusi rankdarbiais laikytą atlikimo būdą iki meniškų tekstilės kompozicijų, įrodžiusi, kad aplikacijos technika galima kurti ne tik vėliavas, servetėles ar kitus buitinius mažmožius, bet ir sudėtingus monumentalius kūrinius.

 

Išorinis paprastumas slepia nematomą įdėto juvelyrinio darbo pusę. Iš spalvoto veltinio gabalėlių ir kitų tekstilės medžiagų sukurtų aplikacijų meistrystė išaugo iš metų metus trukusių ieškojimų ir autorinių atradimų – kiekvienos detalės dažymo rankomis, po to juvelyriško susiuvimo, apskaičiuojant skirtingų spalvų ir faktūrų skiaučių tarpusavio derėjimą. Iš audinio segmentų dėstomi struktūriškai išgryninti vaizdai pastaruoju metu yra keliasluoksniai, jie papildomi kitomis technikomis, karpytais kiauraraščiais motyvais, siekiant peršviečiamumo, plevenimo erdvėje įspūdžio. Vienodo dydžio lininio audinio kvadratėliai – svarbios paskutiniųjų tekstilininkės kūrinių detalės, tarsi moduliai, formuojantys kompozicijos sruktūrą, suteikiantys tautodailės raštams inovatyvumo pojūtį.

 

Menininkės kūryba neatsiejama nuo jos kaip liaudies meno žinovės patirties. Jai svarbu atskleisti tautodailės ryšį su bažnytine daile, surasti liaudiško, rupaus paprastumo ir barokinių įmantrybių darną. Dailininkė išmokė aplikacijos technikos ne vieną jaunųjų tekstilininkų kartą, surengė daugybę studentų parodų miestų ir miestelių parodų salėse, savo didžiulę patirtį apibendrino metodinėje knygoje „Aplikacijos pagrindai“ (2008). R. Sipavičiūtės nuo 1967 m. dalyvauja dailės parodose. Jos kūriniai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje: Čekoslovakijoje (1969. 1976), Rumunijoje, Bulgarijoje (abi 1976), Suomijoje, Austrijoje (abi 1977), sąjunginėje smulkiosios tekstilės parodoje Rygoje (1983), Vengrijoje (1988), Airijoje (2004), Ukrainoje (2005). Dailininkė 2002–2018 m. surengė asmenines parodas Vilniuje (2002, 2005, 2012, 2014), Ukmergėje (2002), Panevėžyje (2005), Dusetose, Kupiškyje, Ignalinoje (visos 2014).

 

Šia paroda menininkė nori pabrėžti, kad paprastumas, kylantis iš tautodailės tradicijos, yra meno kūrinio stiprybė.

 

Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė


Paroda veiks iki gegužės 26 d.

 

REGINA SIPAVIČIŪTĖ. KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

1959 m. baigė Ukmergės 1-ąją vidurinę mokyklą

1959–1961 m. mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume

1961–1967 m. studijavo tekstilę Lietuvos dailės institute

1967–1971 m. dirbo Lietuvos istorijos-etnografijos muziejaus (dab. Lietuvos nacionalinis muziejus) Etnografijos skyriaus vyresniąja moksline bendradarbe

1971–1978 m. Liaudies meno draugijos Parodų fondo vedėja

1975 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą

1992–2012 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedroje

1993–2002 m. Tekstilės katedros vedėja; docentė (1994), profesorė (nuo 2004 m. einanti profesorės pareigas, nuo 2007 m. profesorė)

2018 m. išleido metodinį leidinį „Aplikacijos pagrindai“.

Nuo 1967 m. dalyvauja dailės parodose. Kūriniai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje: Čekoslovakijoje (1969. 1976), Rumunijoje, Bulgarijoje (abi 1976), Suomijoje, Austrijoje (abi 1977), sąjunginėje smulkiosios tekstilės parodoje Rygoje (1983), Vengrijoje (1988), Airijoje (2004), Ukrainoje (2005).

2002–2018 m. surengė personalines parodas Vilniuje (2002, 2005, 2012, 2014, „Pamėnkalnio“, „Akademijos“, „Artifex“ Šv. Jonų gatvės galerijose, Vilniaus rotušėje), Ukmergėje (2002), Panevėžyje (2005), Dusetose, Kupiškyje, Ignalinoje (visos 2014).

Bendradarbiaudama su architektais yra sukūrusi gobelenų ir dekoratyvinių pano visuomeniniams ir privatiems interjerams: gobeleną „Pavasaris“ (1979; 300 × 680 cm) Klaipėdos santuokų rūmams, gobeleną „Su povais“ (1981; 6 m²) privačiam interjerui, kompoziciją „Žiogas“ (1984–1985; 200 × 1000 cm) Panevėžio vaikų kavinei „Žiogelis“, gobeleną „Juknaičiams“ (1989–1991; 13 m²) Juknaičių bibliotekai, kompoziciją „Maloningoji“ (1992; 257 × 217 cm) LR Seimo rūmų Baltajai salei, kompoziciją „Gobelenas Lietuvos valstybei“ (2004–2005; 200 × 440 cm) Lietuvos konstitucijos teismo rūmams ir kt. Sukūrė įvairių dekoratyvinių meno kūrinių aplikacijos technika, ciklą miniatiūrų, atliktų vyniojimo būdu.

 

LDS "Šv. Jono gatvės galerija", Šv. Jono g. 11, Vilnius
2018 05 09 - 2018 05 26
 
Atgal