Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2018-08-21

Arvydas Brazdžiūnas–Dusė | Tapyba //

Paroda atidaroma rugpjūčio 30 d., 18 val. I aukšto Titaniko parodų salėje
Arvydas Brazdžiūnas–Dusė yra vienas paslaptingiausių ir keisčiausių Lietuvos tapytojų. Turbūt tai, kad šis menininkas neretai slepiasi (o gal atvirkščiai – atvirauja?) po gluminančiu Dusės pseudonimu, slapyvardžiu, pravarde, kelia tam tikrų minčių apie jo dvilypumą.

Kuratorius - dr. Vidas Poškus.

Pradžioje apie Dusę. Šis asmenvardis yra kilęs nuo žodžio „dusia“, reiškiančio vabalų šeimos padarą (lot. Dytiscidae, angl. Predaceous diving beetle, vok. Schwimmkäfer). Dusios ir jų lervos yra grobuonys, puolantys net smulkesnes žuveles ar juo labiau mailių, gyvenantys kūdrose ir ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Šių vabalų dydis gali būti labai įvairus – nuo 2 milimetrų iki ganėtinai impozantiško 4 centimetrų ilgio.


Menininkas Dusė taip pat gyvena savotiškame „prūde“ – nedidelėje Kauno menininkų bendruomenėje, lygiai taip pat pakankamai mažoje Lietuvos valstybėje. Kaip vabalas, taip ir tapytojas Dusė savo paveikslus „išaugina“ iki monumentalių formatų, siekiančių 2 ar netgi 4 metrus. Galop, Dusės tapyboje esama ir agresijos, ir estetinio grožio. Na, lygiai taip pat kaip tikrame dusios vabale!


Kaip koks savo aukos (iš tiesų – žiūrovo) tykantis plėšrūnas, Dusė dažnai tūno savo studijoje, esančioje Šančių kareivinių komplekse. Pribrendus reikiamam momentui, jis puola, surengdamas personalinę parodą. Beje, reikia pastebėti, kad ne viename jo solo pasirodyme – tokiame kaip „Pigmėjų kova su gervėmis“ (1994 m.) „Grobuonis ir kiti“ (2014 m.) esama atviro, o kartu ir poetizuoto tos agresijos, to grobuoniškumo deklaravimo. Bet taip ir turi būti, nes ar gali būti kam nors įdomus prėskas menas?


A.Brazdžiūnas Lietuvos mene užima savotišką, specifinę vietą. Viena vertus, 1978–1984 metais architektūrą Vilniaus inžineriniame statybos institute studijavęs dailininkas tartum neatitinka tuo metu susiformavusio tapytojo-koloristo sampratos. Iš kitos pusės, jeigu toks statusas ir būtų buvęs, pats menininkas, priklausydamas vadinamajai „lūžio generacijai“ (siejamai su 10 dešimtmetyje nei vien tik Laikinosios sostinės meninei atmosferai poveikį padariusia „bohemos“ terpe), tokį požiūrį būtų sąmoningai sulaužęs.


Dusė kaip menininkas atstovauja tapybos požiūriui, kuriame tapybinė gestikuliacija rungiasi su kūrybiniu intelektualumu, brutalus neokspresionizmas tartum priešpastatomas rafinuotam ir intelektualiam postmodernizmui. Tačiau iš tiesų šie du ‚skirtingi“ matymai ir mąstymai jungiasi, gimdydami visokiausių pavidalų lervas ir vabalus, vadinamus paveikslais. Tame esama ir paslapties, ir keistumo – nes tai nusistovėjusių normų, įsigalėjusio „mainstrymo“ neatitinkantis požiūris.
Taigi, Dusė kaip tapytojas gali būti ir kandus, ir meilus, ir saldus, ir kartus, ir tragiškas, ir komiškas, ir rūstus, ir žaismingas. Devintojoje šio menininko parodoje pristatomi nauji ir naujausi darbai, liudijantys, jog taip toliau ir yra.

 

Paroda veiks iki rugsėjo 20 d.

VDA ekspozicijų salės „Titanikas“, Maironio g. 3, Vilnius
2018 08 30 - 2018 09 20
 
Atgal