Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2018-09-20

VIII Lietuvos tekstilės meno bienalė "(At)kurti" ir Japonijos pluošto meno paroda "Pynimas"

Paroda veikia iki lapkričio 10 d. Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje, Kėdainiuose
Valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuvos tekstilininkai pažymi 8-ąja tekstilės meno bienale „(At)kurti“. Ši Lietuvai svarbi data įkvepia gilintis į valstybės atstatymo faktą, naujai interpretuoti istorinį, simbolinį ar semantinį (at)kūrimo aspektą. Lietuvos istorijoje atkurtos nepriklausomybės šimtmetis lemtingai paveikė tautos likimą, piliečių laisvės troškimą, savitą tautiškumo sampratą. Istorijos skaitymas – subjektyvus dalykas, todėl beveik penkiasdešimt parodos dalyvių valstybės atkūrimo šimtmetį traktuoja skirtingai, iš savo matymo taško, nevengdami šiuolaikinių interpretacijų, polemizuodami su stereotipais.

Tekstilei tiesiogine prasme būdingas atkūrimo procesas, nes metmenys ir ataudai pavaldūs laikui, jie lengvai dyla, ỹra, pleišėja, tačiau tekstilės pluoštų dėka galima pristabdyti irimo procesą, užadyti ir restauruoti pažeistą audinį, kurį metaforiškai prilygintume istorijai – laiko audiniui. Irimas ir atstatymas neatsiejami tiek nuo tradicinės, tiek nuo inovatyvios tekstilės sampratos.

 

Menininkų darbuose ryškėja iš asmeninių saviraiškos poreikių kylančios kūrybos strategijos – atgaminti / įvaizdinti / perkurti – t. y. nuo konktretaus simbolio, reiškinio ar įvykio konstatavimo iki perkūrimo (apropriacijos). Vieni menininkai pabrėžia istorinį ir kultūrinį išskirtinumą, kiti – etninę tradiciją, dar kiti žvelgia į valstybę kaip į ženklų ir simbolių visumą, perduodančią žinią apie tautos mentalitetą. Vyrauja metaforiškas minčių reiškimo būdas, valstybingumą tapatinant su namais, šeima, atpažįstamais tekstilės raštais. Kai kam aktualus semantinis lingvistinis (at)kūrimo kodas: kūrimas / atkūrimas / perkūrimas.

 

Parodoje galima švysti tradicinį ir kontraversišką požiūrį į (at)kūrimo procesą, taip pat skirtingas atlikimo technikas – greta audimo rankomis ir kitų įprastų būdų populiarėja kompiuterinis audimas ir inovatyvios technologijos. Eksponuojami skirtingų kartų autorių kūriniai. Greta meniniame gyvenime įsitvirtinusių gerai žinomų vardų, išsiskiriančių lengvai atpažįstamu stiliumi ir raiškos ekspresija, pristatoma nemažai jaunatvišku maksimalizmu dvelkiančių jaunųjų menininkų darbų. Ekspozicija patvirtina, kad šiuolaikinė tekstilė įvairi, kad nepaisant skirtingos gyvenimiškos ir kūrybinės patirties, menininkus jaudina tie patys bendražmogiški, egzistenciniai klausimai, jų asmeninis santykis su tėvynės istorija. Juk praeitis turi didžiulę reikšmę tautų ir bendruomenių tapatumo pojūčiui. Be istorijos negalėtume įvertinti dabarties. Ji padeda suprasti žmonių gyvenimo būdą, papročius, lemia dabarties kultūrinius ir socialinius santykius, leidžia numatyti, kaip jie plėtosis ateityje.

 

Kuratorė prof. Žydrė Ridulytė
Organizatorės: prof. Eglė Ganda Bogdanienė, dr. Lijana Šatavičiūtė, Dovilė Tomkutė
Dizainas: Danas Bereznickas, Regina Kosmovski, Dovilė Tomkutė

Parodos remėjai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos Kultūros Taryba


PYNIMAS
Japonijos pluošto menas

 

„Arkos“ galerija tęsia bendradarbiavimą su Japonijos menininkais. 2017 m. kartu su tarptautine tekstilės miniatiūrų bienale „Etno“ buvo eksponuojama Japonijos pluošto meno kūrinių paroda iš Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos Kėdainiuose fondų.


Šiais metais siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Tekstilės bienalę „(At)kurti“ papildo Japonijos dailininkų nedidelio formato pynimo meno kūrinių paroda. Keliasdešimties darbų kolekcija (kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas. Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes. Pynimo parodų grupės ekspozicijos keliauja po pasaulį, supažindindamos su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senų technologijų galimybėmis tarnauti šiuolaikiniam menui. Atidaryme dalyvaus Pynimo parodų grupės vadovė ir kolekcijos kuratorė Kakuko Ishii bei šios grupės atstovai Haruko Sugawara, Noriko Hagino, Akiko Mio, Masayo Kageyama, Nobuko Ueda.

 

Menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė


Mūsų Pynimo parodų grupė
Šioje parodoje pristatomas Japonijos pynimo menas kaip pluošto menas, kūrybiškai atskleidžiantis krepšių pynimo medžiagas ir technikas.


Visą XX a. devintąjį dešimtmetį tyrinėjau krepšių pynybą, daugiausiai dėmesio skirdama medžiagos ir struktūrinio mechanizmo tarpusavio sąveikai. Be to, pradėjau rengti kursus, siekdama Japonijoje paskleisti konceptualų požiūrį į krepšių pynybą. Kai kurie tuometiniai mano mokiniai vėliau ėmėsi organizuoti kasmetines pynimo meno parodas, toliau kultivuodami šią Japonijai naują meno šaką. Pirmoji paroda buvo surengta 1986 m. galerijoje „Senbikiya“ Tokijo Čiūo rajone. Nuo pat pradžių mūsų tikslas buvo mokytis vienam iš kito ir garsinti savo narius. Palyginti su valdžios remiamu tradiciniu bambukinių krepšių pynimo menu ar pynimo liaudies menu mingei, šiuolaikinis pynimo menas Japonijoje vis dar yra mažai paplitęs ir nelabai žinomas. Ši grupė stengėsi nepavirsti vadinamąja menininkų / amatininkų draugija ar aplink vieną pagrindinį menininką susiformavusia specifine mokykla. Žinojau, kad Japonijos kultūriniame klimate tokie dariniai labai greitai iškyla ir taip pat greitai žlunga, nes dėl specifinio / autoritarinio organizacijų pobūdžio dažnai nukrypstama nuo pirminių idealų. Mūsų grupę jungia tarpusavio pagarba ir įsitikinimas, kad kiekvienas iš mūsų turime ne tik būti kūrybingas menininkas, bet ir vadovauti tiek sau pačiam, tiek visai grupei.

 

Menininkė, kuratorė Kakuko Ishii

 

Paroda veiks iki lapkričio 10 d.

 

Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, J. Basanavičiaus g. 45, Kėdainiai
2018 09 14 - 2018 11 10
 
Atgal