Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2019-04-30

Elvyra Kairiūkštytė – gaivališka meno mistikė

Š. m. gegužės 5-ąją (per Motinos dieną) Alantos dvaro galerijos kilnojamų parodų salėse 12 val. atidaroma Elvyros Kairiūkštytės (1950-2006) kūrybos paroda, kurioje eksponuojama virš šimto mažų ir didelių paveikslų.
Tądien 10 val. Alantos bažnyčioje vyks mišios už Elvyrą ir jos motiną, kuri buvo pametusi mergaitę ir jos niekada neaplankė. Ką tik gimusią Elvyrą vidury žiemos žmonės surado prie Širvintų gimdymo namų.

Mergaitė augo sovietiniuose vaikų namuose Vilniaus Žvėryne, po to Kuršėnuose. Elvyra buvo žemo ūgio, mikčiojo, nešiojo akinius storais stiklais. Neturėjo jokių artimųjų, gyveno bendrabučiuose, maitinosi valgyklose, mokėsi Kauno dailės technikume, Vilniaus dailės institute (1971–1977). Dar sovietmečiu Elvyra ėmė gyventi vien iš kūrybos. Gavo drėgną pusrūsį Vilniaus centre prie Lukiškių aikštės. Paskutiniuoju, laisvės periodu turėjo patalpas be didelių patogumų sostinės senamiestyje, Skapo gatvėje. 1993 m. ją, suaugusią, pakrikštijo kunigas Juozas Tunaitis. Nuo tada iki mirties Elvyra tapo nuolatinė arkikatedros ir kitų sostinės bažnyčių lankytoja.


Savo dienoraštyje 1996 m. kovo 14 d. ji rašė: „Vis galvoju apie savo padarytus ir būsimus darbus, meldžiu Dievulio, kad padėtų padaryti labai gražių darbų, būtinai turiu surengti labai gražių parodų! Būtinai! Dievulis tikrai padės. Kiekvieną dieną daugybę kartų aš Jo prašau padėti ir galvoju apie savo darbus, visa kita man nebesvarbu.“


Elvyra dirbo be atvangos, pašėlusiu ritmu – naktimis kūrė, rytais tikrindavo, ar viskas gerai. Skapo dirbtuvėje ji paliko stirtas piešinių, kuriuos darė kruopščiai žymėdama metus, mėnesius, dienas, valandas. Dažnai kitoje paveikslų pusėje užrašydavo maldas, kreipinius, dedikacijas. Parodoje rodomi Elvyros maži ir dideli piešiniai, kurių niekam nerodė. Visi lakštai pasirašyti viršutinėje arba nugarinėje pusėje, visi datuoti labai atidžiai, nurodant svarbesnes religines šventes, savaitės dieną ir net dienos metą – rytą, naktį, vakarą. Pvz., Elvyra Kairiūkštytė, 1998 08 15, Penktadienis naktį ir rytą, arba Mano Vardo Diena, 1997 vasario 10 d. Pirmadienis naktį.


Atidus apžvalgininkas pajaus Elvyros darbuose tolimas sąsajas su Viktoro Petravičiaus, Ričardo Vatiekūno kūryba, Algimanto Stankaus, Jono Čepo, Pablo Picasso, Jacksono Pollocko menu. Būtinai ras asirų gliptikų kompozicijų įtakas, senovės Egipto, etruskų, majų, taip pat labai ryškų biblinių personažų pasakojimą su visais rabinais, jaučiais, balandžiais. Ir Kristaus eucharistinę vakarienę, Švč. M. Mariją, apaštalus ir vis kitokį pavidalą surandantį Velnią. Elvyra savo dienoraštyje nuolat išpažįsta, kad jaučia Dievo ir Velnio veikimą.


Į užsienį Elvyra tebuvo išvykusi porą kartų laisvės laikais – Oslą (1990) ir Italiją (1998). Jos svarbiausias kelionių maršrutas buvo tarp Vilniaus ir pamiltųjų Kuršėnų vaikų namų. Yra bent keli šimtai kompozicijų, kur Kuršėnų nuoroda prie parašo – ant kiekvieno lakšto.


Elvyros drąsaus teptuko gestas ir paveikslų temos keičiasi spontaniškai lyg kino kadrai, lipantys vienas ant kito, kur siužete viskas mainosi, pinasi, kur gyvenimo realybė užleidžia vietą šventoms ir nelabai šventoms vizijoms, geriems ir blogiems sapnams, sugrąžintiems įvairių laikų ir civilizacijų mitams: nuogos moterys, pranašai ir apsėstieji, moterys-sfinksai, deivės su paukščių kūnais, gyvuliai su žuvų galvomis, žalčiai, medūzos, vabalai, žvaigždės, akys, kryžiai, apokaliptiniai žvėrys, šventi ir puolę angelai, Gilgamešai, mumijos, karaliai ir aiškiai atpažįstamas Justinas Mikutis. Ir šimtai paukščių, gausybė paukščių! Ir vis pasikartojantys paveikslų šūkiai Lietuvos šventiesiems, palaimintiesiems: Šv. Kankinių Vyskupų Vincento Borisevičiaus, Mečislovo Reinio, Teofilio Matulionio Atminimui! Mylimam Vyskupui Juozapui Tunaičiui! Ant daugelio didžiųjų paveikslų užrašytas Elvyros šūkis: Savo Mamytei ir Tėveliui – Mano Viešpačiui Jėzui Kristui!


O kaip dėl pažado Dievui surengti gražiųjų parodų? Apie tai rašoma knygoje apie Elvyrą Kairiūkštytę: „Deginantis gyvenimo artumas“ (2010). Atsiminimuose Elvyros draugai prisimena, kad paklausta, kodėl nesurengia parodos Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), ji atsakė: „Laukiu, kol visi šūdai praplauks.“


Elvyra mirė viena savo dirbtuvėje 2006 m. balandžio 22 d. Tądien ji ketino aplankyti ŠMC, kur po penkiolikos uždaro darbo metų buvo eksponuojamas jos darbų ciklas Šviesa.


E. Kairiūkštytės paroda įtraukta į pasaulio lietuvių Santaros-Šviesos suvažiavimo programą. Metinis Santaros renginys vyks 2019 m. birželio pabaigoje Alantoje.

 

Dailininkės paroda Gaivališka meno mistikė Alantos dvaro galerijoje veiks iki 2019 m. spalio 1 d.

Alantos dvaro galerija (Parko g. 5, Naujasodžio k., Alantos sen., Molėtų r.).
2019 05 05 - 10 01
 
Atgal