Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2019-06-26

Tapybos paroda „Veidu į jūrą”

Paroda atidaroma birželio 27 dieną, ketvirtadienį, Lietuvos jūrų musiejuje (Smiltynės g. 3, Klaipėda).

Parodos autoriai: Audrius GRAŽYS, Miglė KOSINSKAITĖ, Svajūnas ARMONAS

 

Menotyrininkas Virginijus KINČINAITIS: 

 

„Bangų horizonto estetika


Kas vienija jūrų muziejaus ir meno sferas? Protą temdančios aistros, galingų vandenynų ošimas ir įnirtinga meninė ekspresija yra privilegijuota stipriųjų teritorija. Todėl vandenynų, laivininkystės ikonografija mene priklauso patiems drąsiausiems pasaulio užkariautojams. Marinistinė Nyderlandų, Britanijos, Vokietijos tapyba išplėtė pasaulio suvokimo ribas. Pirmapradis vandenyno ir dangaus jungties chaosas W. Turnerio tapyboje išjudino vandenynų stichijoje slypinčią galią. Prancūziško impresionizmo gimimas irgi neįsivaizduojamas be hipnotizuojančiai mirgančių vandens paviršių.


Vandenynas žadina meninę vaizduotę ir didingumo išgyvenimus. Jo gelmėje slypi ir impulsyvaus, pirmapradžio kolekcionavimo ištakos. Kas iš mūsų bent kartą gyvenime negrįžo nuo jūros kranto su kriauklių, akmenėlių, gintaro ar bangų nugludintų šakelių kolekcija? Jūra įkvepia rinkti kitokio, nepažinaus, gilaus ir nematomo pasaulio ženklus. Visos didžiosios pasaulio muziejų kolekcijos buvo pargabentos iš tolimų kraštų jūriniais laivais. Kolekcionavimo aistra ir laivininkystė susijusios tiesiogiai.


Daugelį beprotiškų žygių vandenynais paskatino vaizduotėje užgimęs troškimas užkariauti nematytų žemių lobius. Tokios kelionės užtrukdavo kelerius metus, todėl buvo laiko įdėmiau pažvelgti į vandenyno gelmes, ten slypinčias paslaptis ir faunos įvairovę. Jau pirmose kunstkamerose šalia mineralų, meno kūrinių gausu jūros žvaigždžių ir įvairiausių kriauklių. Tai jūros muziejų prototipai, kuriuose dominuoja porcelianinė kriauklės šypsena.


Kad ir kaip žiūrėtume, kriauklė yra puikus meno ir jūros tarpininkas. Kriauklė – vandens stichijų ir moteriškų dievybių simbolis. Jos vaizdų gausu antikinėse mozaikose. Graikiška meilės dievybė Afroditė ar romėnų Venera menininkų kūryboje iš vandenyno išplaukia būtent ant kriauklės. Viduramžiais kriauklės perlamutras simbolizavo nekaltybę, todėl tiek daug jų religiniuose paveiksluose. Kriauklių spiralės padėjo Renesanso architektams atrasti tobulas proporcijas. Kriauklės, kaip ir žuvys, krikščioniškoje ikonografijoje reiškė krikštijimo ritualą, todėl jos puikuojasi Krikštytojo ikonografijoje.


Kaip unikalių gamtos griaučių ir gyvybės laikinumo simbolių, kriauklių gausu Nyderlandų menininkų natiurmortuose. O hedonistiškai elegantiškas, prancūziškas XVIII a. rokoko stilius neatsiejamas nuo kerinčių moliuskų namelių savybių. Kriauklių perlamutras spindi taikomojo meno šedevruose, prabangiuose interjeruose, baldų apdailoje. Jų proporcijų paslaptis vilioja ir šiuolaikinio meno atstovus.


O kas sieja meną ir navigaciją? Menininkas ir sekstantas žvelgia už horizonto, už dangaus skliauto, į tai, kas mums nematoma. Pirmieji jūrininkų vedliai buvo laužai ir švyturiai. Finikiečiams išmokus orientuotis jūroje pagal žvaigždynus, prasidėjo nauja astronominės navigacijos era, žemėlapiai. Optikos, matematikos, astronomijos mokslų sankirtoje sukuriamas prietaisas išvaduoja jūreivius iš tiesioginio jūros stichijos savybių ir žvaigždžių stebėjimo. Taip gimsta nauja matematinių skaičiavimų era, o maldos vėjų dievybėms persikelia į poezijos sritį.


Abstrakčiame mene menininkas taip pat pasikliauja begaliniais skaičiavimais, nesibaigiančiomis formų variacijomis, kad prasibrautų už horizonto, kad įgytų absoliutaus regėjimo galią ir niekada nebepasiklystų vienalaikių, išdavikiškų juslių ir banguojančių jausmų stichijoje.”


Paroda veiks iki spalio 1 dienos

 

Parodos tekstų autorius: menotyrininkas Virginijus KINČINAITIS
Parodos tekstų vertėjas: Dovilas BUKAUSKAS
Parodos dizainerė Aida Zybartė
Parodos rėmėjai: Klaipėdos m. savivaldybė, spaustuvė DRUKA

Parodos organizatorius: LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS

Lietuvos jūrų musiejus (Smiltynės g. 3, Klaipėda).
2019 06 27 - 10 01
 
Atgal