Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2019-08-28

Litvakų – Neemijos Arbit Blato (1908-1999), Adomo Jacovskio ir Solomono Teitelbaumo – paroda

Paroda atidaroma rugsėjo 4 d., trečiadienį, 18 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g.83, Šiauliai).

Pristato dailėtyrininkas, mokslų daktaras Viktoras Liutkus.

 

Renginys nemokamas.

 

Neemija Arbitblatas (1908 – 1999)– pasaulinį pripažinimą pelnęs išskirtinio talento litvakas dailininkas, vadinęs save kūrybiniu vardu Arbit Blatas. Arbit Blato kūryba bei gyvenimas prasidėjo, brendo, vystėsi, suklestėjo Kaune, Paryžiuje, Londone, Venecijoje, Niujorke. Pasaulio meno sostinėse išgarsėjusio dailininko darbų galima pamatyti Europos muziejuose, didžiausią savo kūrybinį palikimą jis skyrė gimtajai šaliai.

 

Neemija Arbit Blatas gimė pasiturinčioje ir religiškai liberalioje šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metu Arbitblatai pasitraukė į Ukrainą. Poltavos vaikų namuose Arbit Blatas praleido septynerius metus ir susidomėjo menu. 1922 m. Arbitblatų šeima grįžo į Kauną. Kauno žydų gimnazijoje Arbit Blato dailės mokytoju buvo tapytojas Jokūbas Mesenbliumas, paskatinęs jį tęsti dailės studijas. 16-metis išvyko mokytis į Vokietiją, o po dvejų metų persikėlė į Paryžių. Čia ėmė pasirašinėti Arbit Blato vardu, o vėliau savo parašą sutrumpino į Blatas.

 

Antrasis pasaulinis karas dailininką užklupo Niujorke. Jo motina žuvo Bergen-Belseno koncentracijos stovykloje. Greitai po karo, nors ir išgyvenęs Dachau koncentracijos stovykloje, mirė tėvas. Ši tragedija, artimųjų ir bičiulių netekties skausmas vėliau išsiliejo septynių bronzinių bareljefų monumente Holokausto aukoms atminti. Po karo Arbit Blatas gyveno Paryžiuje, Nicoje, Venecijoje, vėliau visam laikui įsikūrė Niujorke.

 

1970 m. Neemija Arbit Blatas sukūrė bronzinius bareljefus, skirtus Venecijos getui ir Niujorko holokausto memorialui. Venecijoje bareljefai buvo patalpinti žydų kvartalo centre, o Niujorke – priešais Jungtinių Tautų pastatą. Pastarieji bareljefai po 2001 m. rugsėjo 11 teroristinio akto perkelti į Hanterio koledžą Niujorke. Dailininkas sukūrė ir sumažintus šio savo kūrinio bareljefus, kuriuos padovanojo žurnalistui iš Lietuvos Viliui Kavaliauskui, kuris mielai juos paskolino litvakų parodai Šiaulių „Laiptų galerijoje“.

 

Adomas Jacovskis – tapytojas, scenografas, vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų.

 

Adomas Jacovskis – menininkas,sugebantis sudėtingiausiame kūrinyje atrasti tą vieną mintį, vieną objektą, per kurį galima būtų kalbėti apie viską: egzistenciją, tragediją, kelionę, meilę ir pražūtį. Teatrologė Audronė Girdzijauskaitė įvardina A. Jacovskį kaip etapinę figūrą Lietuvos teatre, o jo darbus vadina šedevrais ir tvirtina, kad kiekvienas jų vertas atskiros studijos. Menininkas yra sukūręs virš 80 scenovaizdžių su garsiausiais mūsų režisieriais (Gyčiu Padegimu, Eimuntu Nekrošiumi, Jonu Jurašu, Rimu Tuminu ir kt.) visuose svarbiausiuose Vilniaus ir Kauno teatruose bei yra kūręs Reikjaviko, Rygos, Maskvos, Pekino, Geteborgo ir kitų šalių teatruose. Surengė individualių tapybos, scenografijos parodų, dalyvavo tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Tretjakovo galerija ir Centrinis A. Bachrušino teatro muziejus Maskvoje.

 

Pasak meno kritikės Monikos Krištopaitytės, visų A. Jacovskio nutapytų personažų bruožai yra labai panašūs, atrodo, kad jie visi yra giminės. Pats autorius sako: „Užmetus akį, mano darbai gali pasirodyti panašūs, bet man jie labai skirtingi. Noriu tapyti vis tą patį, tik dar geriau. Man rūpi tik tapybos dalykai, rūpi spalva ir kaip ją nutapyti. Keičiuosi lėtai, palaipsniui, bet įžiūriu tam tikrus lūžius. Nežinau ar tai mato kiti“. Spalvos veikia kaip vidinio veiksmo pasakotojas, o figūra modeliuojama linijomis, neretai – ryškiu kontūru.

 

A. Jacovskis 1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1977–1978 m. dirbo Lietuvos televizijoje, 1978–1993 m. Jaunimo teatro vyr. dailininkas. Nuo 1989 m. Vilniaus dailės akademijos (iki 1990 m. Lietuvos dailės institutas) dėstytojas, nuo 1995 m. docentas.

 

Pirmąkart Šiauliuose Adomo Jacovskio paroda surengta Laiptų galerijai minint 25 – erių metų sukaktį.


Solomonas Teitelbaumas (gim. 1972 m. liepos 10 d. Kaune) – vienas ryškiausių Lietuvos jaunosios kartos dailininkų.
Mokėsi J. Naujalio vidurinėje menų mokykloje. 1991–1997 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo menų magistro laipsnį. 1996 m. tobulinosi Vasaros menų akademijoje Zalcburge. 2004–2007 VDA doktorantas, meno licenciatas.


Šio tapytojo kūriniuose susipina ekspresionistinės Vilniaus menų mokyklos auklėtinių, mokyklos L'ecole de Paris didžiųjų žydų kilmės meistrų (Ch. Soutine, M. Kikoine, P. Kremegne) ir ARS tapybos tradicijos.


Solomono Teitelbaumo kūriniai dalyvavo parodose Austrijoje, JAV, Švedijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje.


1995 m. dailininkas buvo apdovanotas V. Vizgirdos premija už grupės ARS tradicijų pratęsimą.

 

„Saliamonui Teitelbaumui niekada nekilo dvejonių dėl savo, kaip tapytojo, pašaukimo. Jis sąmoningai pasirinko tęsti ir puoselėti realistinės ekspresyviosios tapybos tradiciją. Jo tapyboje galima atsekti Antano Samuolio, Antano Martinaičio, Ričardo Vaitiekūno jo dėstytojo Vilniaus dailės akademijoje Arvydo Šaltenio paveikslų įtaką, yra Paryžiaus ir Londono tapybos mokyklų inspiracijų.

 

Jo pasaulėjauta ir plastinė kalba turi bendrumų su iš Lietuvos ar Rytų Europos kilusiais, tačiau svetur subrendusiais ir išgarsėjusiais žydų menininkais. „Žaviuosi Paryžiaus mokyklos tapytojais – Soutine, Kremegne, Kikoïne dėl jų kolorito magijos. Lietuvos tapytojo Katzo paveikslas ‚Rabinas geltonu chalatu‘ man buvo labai svarbus. Tai kito, negrįžtamai prarasto žydų pasaulio, egzistavusio prieš Antrąjį pasaulinį karą, simbolis. Šiame kūrinyje jaučiu Lietuvos žydų tragediją“, – sako dailininkas. Savo tautos istorinės tragedijos pėdsakų Teitelbaumas ieško ir nūdienoje, pasirinktiems motyvams suteikdamas ekspresyvią formą ir Rytų Europos modernizmo klasikams būdingą melancholiją“.


(Raminta Jurėnaitė)

 

Saliamono Teitelbaumo kūryba „Laiptų galerijoje“ bus eksponuojama jau trečiąjį kartą.

 

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

„Laiptų galerija“ (Žemaitės g.83, Šiauliai).
2019 09 04 - 09 30
 
Atgal