Palaipsniui plėtėsi tapytojo meninių objektų ratas: greta tėviškės peizažų, piliakalnių, Kuršių Nerijos pakrančių atsirado žydintys Floridos sodai, atšiaurūs Norvegijos fiordai, saulėtas Krymas bei egzotiškasis Marokas... Keliaudamas po įvairias šalis, dailininkas bendrina patirtis ir begalinėje formų bei ženklų įvairovėje ieško tarp jų užsimezgusių sąsajų ir skirtumų. Nepaisant plačios kūrybos temų geografijos ir kultūrinės įvairovės, dailininkas apčiuopė būdingų, skirtingas šalis jungiančių bruožų. Jam pavyko įžvelgti analogijų tarp Šiaurės ir Pietų geometrinių simbolių, atrasti bendrų ritmo ypatumų, bei prasminių ornamentinio pasikartojimo sąsajų. Tapytojas gilinasi į kosmologinius simbolius, antropomorfinius ženklus, ekspresyvius nenuspėjamus gestus, spalvų simboliką. Išsikelti meniniai uždaviniai ne kartą įpareigojo dailininką ieškoti atitinkamos plastikos ir koreguoti kūrybos metodą: realistiškai aiški tikrovė vis labiau abstrahuojasi, ekspresyvios, laisvos formos paklūsta geometrinio ritmo logikai, o kūrinio emocionalumą keičia simbolinis, meditacinis turinys.
Ženklų ir simbolių kalba, įprasminanti tautiškumo, tapatybės sąvokas, tapo pagrindine Kliaugos kūrybos ašimi. Gilindamasis į jų prasmes, dailininkas ieško atsakymo į tautos egzistencijos ir išlikimo klausimus. Kaip vieną iš iškalbingiausių valstybingumo liudytojų jis panaudojo senovinių lietuviškų monetų atvaizdus. Daug kartų juos padidinęs ir foto būdu perkėlęs ant drobės, autorius sukūrė šiuolaikišką autentiškos ir virtualios tikrovės kombinaciją, su vaizde įrašytu Justino Marcinkevičiaus tekstu, kuris išplečia kūrinio mintį ir jam suteikia poetinį atspalvį. Šiandieną autorius išsivaikščiojančiai tautai primena mūsų valstybės pradžią, gilias šaknis ir didžią praeitį. Kiek anksčiau sukurtame darbe „Majestotiškasis“ ši tema perteikta tradiciškesnėmis meninėmis priemonėmis: monumentaliame, vitražo principu sukonstruotame tapybos paveiksle dailininkas apibendrino valdžios, valstybingumo ir istorinės atminties simboliką, nevengdamas sąlygiškai pavaizduotų siužetinių intarpų.
dailėtyrininkė Gražina Gurnevičiūtė
Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki vasario 4 d.
Paroda yra galerijos kūrybinės programos, iš dalies finansuojama Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos kultūros tarybos, dalis.
Galerija atvira II-V 12-19, VI 12-16
www.arkagalerija.lt
