Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2020-05-08

Laimos Bazienės keramikos paroda „FORMŲ LABIRINTUOSE“

Paroda veiks nuo gegužės 14 d. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje.

Tai antroji individuali keramikės ir skulptorės Laimos Bazienės paroda, kurioje eksponuojami per pastaruosius kelerius metus sukurti darbai. Menininkė kviečia žiūrovus pakeliauti jos kuriamų formų labirintais, pasinerti į žmogaus pasąmonės vizijas, stebėti iš istorinės praeities atodangų iškylančius paslaptingus statinius. Autorė parodai pasirinko klaidaus, tačiau turinčio išėjimą labirinto įvaizdį, įprasminantį dvasinės esybės paieškas ir išėjimo iš tamsos kelią.


Po pirmosios asmeninės parodos „Veidai“, surengtos 2017 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje Vilniuje, Laima Bazienė įtvirtino savo kaip stiprią skulptūrinę pajautą turinčios keramikės statusą. Ir tai natūralu, nes dailininkė Vilniaus dailės akademijoje 1991 m. baigė skulptūros specialybę. Jos keramikos darbai raiškos priemonėmis ir pirmaprade formos jėga artimi skulptūrai. Šioje parodoje eksponuojamus kūrinius vienija asmeninės ir istorinės patirties apmąstymai. Gyvenimiškoji būtis ir kultūra, praeities archetipiniai ženklai tarnauja kaip postūmis vaizduotei, atsiveriančiai netikėtomis minčių ir formų sampynomis. Emociškai išjausti aplinkos įspūdžiai sužmoginami, paverčiami paslaptingais ženklais ir statiniais, už kurių regi įspaustus žmogaus buvimo pėdsakus. Menininkei svarbu įžvelgti savo vietą laiko tėkmėje, ieškoti individo ir gamtinės aplinkos egzistencijos paralelių, interpretuoti universalius archajinius ir baltų praeities ženklus. Kūriniai daugiasluoksniai, prabylantys užuominų kalba, egzistuoja įvairus jų perskaitymo būdas, priklausantis nuo suvokėjo nusiteikimo ir individualių lūkesčių.

 


Įžengiame į parodą – asmeninę kūrybos erdvę, jungiančią poetinį regėjimą, istorines ir gyvenimiškas patirtis. Ekspozicijoje darniai sugyvena skirtingo pobūdžio kūriniai, nes juos jungia bendros temos. Autentiškos formos paieškos Laimai Bazienei labai svarbios. „Idėjas perteikiu kurdama formas, kurios susipina erdvėje įvairiomis konfigūracijomis, – teigia ji. – Man visada svarbu, kaip forma užpildo erdvę, kas lieka tarpuose ir aplink. Svarbi ne tik matoma dalis, bet ir tuštuma, kuri susidaro darbe. Ritmas ertmių ir formų, jų santykis, siluetas, yra lygiaverčiai. Fiziškai nepateksi į formos vidų, bet mintimis gali keliauti ir patekti į ją. Tuo pačiu gali pasinerti į mano patirtį, nukeliauti į mintis ir pažinti kūrybinį procesą. Apie tokį vaizduotės labirintą aš galvoju. Gal įmanoma stebint darbus, perprasti mintis, patirti emocijas, kurios juos suformavo, tai yra grįžti atgal į pradžią.“


Atrodo, kad menininkės asmenyje grumiasi mąstytojos ir statytojos talentai, lemiantys nevienodą kūrinio plastiką ir stilizaciją – nuo abstrakcijos iki figūratyvo, nuo aptakių, biomorfinių pavidalų iki griežtos geometrijos. Kompozicijos elementai turi ne vieną formavimo ir dekonstravimo galimybę. Laima Bazienė stato pilis, konstruoja aukurus ir bokštus, formuoja abstrakčias struktūras, atskleidžiančias jos santykį su praeitimi, mąslumą ir mitinį aplinkos matymą. Tačiau neretai ji pasitelkia ir visišką priešingybę – šiuolaikiniame mene populiarų figūratyvą (žmogaus veidą, rankas, akis), o stabilias ir tvarias geometrines formas komponuoja su antropomorfinėmis, tarsi žmogus būtų įstrigęs laike. Kartais menininkė archajinį ženklą paverčia painia labirinto struktūra, o praviros kūrinių ertmės masina pažvelgti į objekto vidų, patvirtindamos autorės žodžius apie tuštumą, ne mažiau svarbią už pačią formą. Laimai Bazienei pavaldžios skirtingos prigimties ir stilistikos elementų jungtys, ji geba suvaldyti meninę visumą, susieti gyvą tikrovę su anapusybę, asmeninį išgyvenimą su kolektyvine atmintimi.


Paskutinieji darbai rodo menininkės polinkį į abstrakciją, vis didesnį pasitikėjimą grynos formos iškalbingumu. Įkūnyti idėją padeda specifinės keramikos priemonės ir technologiniai ieškojimai, demonstruojantys profesionaliai įvaldytą formą ir gebėjimą išnaudoti medžiagos ypatybes. Aukštoje temperatūroje degtas šamotinis molis, iš kurio lipdomi kūriniai, suteikia jiems tvirtumo, rupumo, artimumo gamtos dariniams. 2019 m. simpoziumo metu Karmazinų anagamos krosnyje išdegti darbai įgavo papildomą archajiškumo matmenį.

 

Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė

Šv. Jono gatvės galerija, Šv. Jono g. 11, Vilnius.
20 05 14–20 06 05
 
Atgal