Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2020-05-15

Kviečiame pamatyti LRT PLIUS laidą Stop juosta. Maršrutas nr. 117 – Vilnius. Dailininkų ir skulptorių kvartalai

Šio maršruto veikėjai: Vilniaus miesto tyrinėtojas Darius Pocevičius, skulptoriai Dalia Matulaitė ir Žilvinas Landzbergas, grafikas ir fotografas Rimantas Dichavičius.


Nuorodos į laidą:
➡️ LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/…/stop-juosta-marsrutas-nr-117-vilnius-d…
➡️ Laida STOP JUOSTA youtube kanale

 

 

Laidoje keliausime į Vinco Grybo gatvėje Antakalnyje stovinčius dailininkų sąjungos namus ir dirbtuves. Čia gyveno ir dirbo skulptorė Nijolė Gaigalaitė, sukūrusi kompoziciją „Jūratė ir Kastytis“ Palangoje. Dirbtuvių idėjos autorius Juozas Mikėnas šią mintį parsivežė iš studijų Paryžiuje. Pasak jo: „Prieškariu mūsų vaikai važiuodavo studijuoti į Paryžių, o kur dabar mokysis mūsų talentingi vaikai?“

 

Tuo tarpu vadinamose didinimo dirbtuvėse gimdavo ir nemažai ideologinių kūrinių: „Keturi komunarai“, „Kryžkalnio motina“, „Kapsuko“ paminklas, Konstantino Bogdano „leninai“ ir kitos, šiandien Grūto parke atsidūrusios skulptūros.

 

Prie maršruto jungsis skulptorė prof. Dalia Matulaitė. Menininkės darbuose nėra nei vienos propagandinės skulptūros. Šiose dirbtuvėse gimė diplominis darbas – Kauno Ąžuolyne stovintis „Stumbras“. Pasak skulptorės, šis darbas jai kainavo dešimt metų ir devynis pragaro ratus. „Per tą laiką įvyko Kalantos žūtis, uždrausta heraldika, kelis kartus pakeista vieta, architektai. Ir galų gale, bebaigiant darbą, buvo duotas įsakymas griauti, apmokėti ir išmesti“, – pasakos prof. D. Matulaitė.

 

Antrasis dailininkų namas – Krivių gatvėje, skirtas Dailininkų sąjungos nariams, Dailės fondo bei kombinato vadovams, akademijos profesūrai. Prie maršruto jungsis skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sūnus, taip pat skulptorius Algimantas, dirbtuvėse praleidęs vaikystę. Čia jo tėvo sukurti Vilniaus akademinio dramos teatro „Mūzų“ eskizai, o Šiaulių miesto simboliui „Šaulys“ skulptorius Bronius Vyšniauskas pasiūlė „uždėti“... plaukus.

 

Dar vienas dailininkų namas – Filaretų ir Rudens gatvių sankirtoje. Butai buvo erdvūs, su pirmame aukšte įrengtomis dirbtuvėmis. Čia gyvena grafikas ir fotografas Rimantas Dichavičius, išleidęs 300 iliustruotų leidinių bei sukūręs aktus, kurie dar sovietmečiu sugebėjo apkeliauti aplink pasaulį. Kaimynystėje gyveno skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, tekstilininkai Juozas ir Regina Balčikoniai, Tarabildų dinastijos atstovai, skulptorius Petras Mazūras, grafikas Laimutis Ločeris. Savo kaimynus Rimantas vadina laisvės paženklintais ir sako, kad, jei jų nebūtų, šiandien Lietuva būtų kitokia. „Mūsų karta patyrė cenzūros priespaudą. Mes esam mušti, apšaudyti, apspjaudyti, aptrinti ir kokie jūs laisvi, naivūs ir gražūs. Bet tą reikia išnaudoti – jūs turite laisvę, bet ką jūs su ta laisve darote?“, – klausia menininkas.

 

Paskutinė stotelė – Dailininkų sąjungai priklausantis Skulptūros ir vitražo centras Dariaus ir Girėno gatvėje, įkurtas 1984 metais. Dirbtuvėse gimdavo tik idėjos, o čia – tų idėjų realizacijos. Čia buvo didinta R. Dauginčio „Lakštingala“, J. Mikėno „Pirmosios kregždės“ ir D. Matulaitės paminklas rašytojai Ievai Simonaitytei. Tai buvo didžiausios dirbtuvės Lietuvoje, kurių aukštis siekė 15 m.

 

Apie sovietinės santvarkos požiūrį į meną, dailininkų kurtą ideologinį turinį ir „nepatogius“ šalies istorijos puslapius – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“.

 
Atgal