Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2020-09-08

Jono Naruševičiaus skulptūrų paroda

Nuo rugsėjo 11 d. iki rugsėjo 25 d. LDS parodų salėje (Vokiečių g. 2, Vilnius) veikia skulptoriaus Jono Noro Naruševičiaus kūrybos retrospektyvinė paroda.


Parodos pristatymas diskusija apie šiuolaikinį monumentą vyks rugsėjo 15 d., LDS parodų salėje (Vokiečių g. 2, Vilnius). Parodą pristatys ir diskusiją ves dailėtyrininkė Laimutė Kreivytė, pokalbyje dalyvauja skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė, skulptorius Vidas Simanavičius.

 

Jonas Naruševičius – skulptorius, kuriam vienodai svarbi ir forma, ir turinys. Jį domina istorinės ir filosofinės temos, ryškių praeities asmenybių įamžinimas ir egzistenciniai klausimai. Skulptorius kuria figūrines ir abstrakčias kompozicijas, portretus ir pano, paminklus ir dekoratyviąją skulptūrą.


Labiausiai autorių žavėjo skulptūrų kūrimas viešosioms erdvėms, daug dėmesio telkė istorinėms asmenybėms, tačiau ne mažiau virtuoziškai jis kūrė biustus, įvairių siužetų mažąją plastiką bei reljefus, atminimo lentas ir medalius.


Ypatingą reikšmę Naruševičiaus kūryboje užima Lietuvos praeities įprasminimas. Apibendrinta Karaliaus Mindaugo skulptūra išryškina ne istorinę asmenybę, o pačią vieningos valstybės idėją: didinga karaliaus figūra sukomponuota simetriškai, apsiausto klostės subėga į centrą – prie širdies laikomą kalaviją, kuris primena į žemę įsmeigtą kryžių. Portretiniame Mindaugo atvaizde taip pat akcentuojamas ryžtas ir drąsa, platūs pečiai, pakeliantys sunkią istorijos naštą.
Herojiška asmenybės traktuotė būdinga ir skulptūroms, sukurtoms Vilniaus operos ir baleto teatro fasadui: tvirtai į skydą remiasi sudegintųjų Pilėnų didvyris Margiris, didingai valdžios skeptrą laiko Borisas Godunovas, oriai pasitempusi rymo Violeta, apsiausto klostėse it šikšnosparnis tamsias galias telkia Mefistofelis. Perteikti ne tik operos personažų charakteriai, bet ir kūrinio atmosfera bei laikmečio bruožai.


Skulptūriniuose portretuose menininkas pasiekia dokumentiškumo ir meniškumo dermės. Poetė Salomėja Nėris atpažįstama ir kartu pakylėta: šonu pasuktas veidas atrodo besiveržiąs skrydžiui. Įspūdį dar labiau sustiprina sparnus primenantis skulptūros fonas. Taurus apibendrinimas būdingas ir dailininko A. Lauciaus bei dailėtyrininkės L. Cieškaitės – Brėdikienės portretams.


Jonui Naruševičiui svarbu atskleisti ne tik žmogaus vietą istorijoje, bet ir rasti harmoningą santykį su aplinka. Kartais erdvė – garsinė, kosminė, elektroninė – tampa savarankiška veikėja. Tokie ritmiški erdvės užrašymo būdai labiausiai charakteringi Naruševičiaus pano (“Elektronika” Vilniuje, “Vilmos” gamykloje) ir apibendrintoms skulptūrinėms kompozicijoms (“Lietuva istorijos glėbyje”). Fantazijos žaismu išsiskiria skulptūra “Džiazas”, kur saksofono mygtukai suauga su muzikanto pirštais ir virsta natomis.


Laima Kreivytė
 

 

 

 

 

LDS parodų salė (Vokiečių g. 4, Vilnius).
2020 09 11–09 25
 
Atgal