Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2017-02-17

Romualdo Lankausko tapybos paroda "Refleksijos"

Paroda atidaroma vasario 21 d., 17 val., LDS galerijoje "Arka"
Nežinau kodėl, bet jau vaikystėje po pabėgimo iš užgrobtos gimtosios Klaipėdos ir kiek vėliau, dar besimokydamas gimnazijoje, ėmiau domėtis menu. Matyt tai buvo įgimtas potraukis, lydėjęs mane visą gyvenimą. Jau tada dažnai piešdavau, o vienu metu net buvau pasišovęs važiuoti į Kauno dailės mokyklą. Iš to, deja, nieko neišėjo, nes bičiulis, ten prabuvęs kurį laiką, grįžo namo, kai jį priveikė sunkios gyvenimo ir mokslo sąlygos.

Taigi atsitiko taip, kad ėmiau labiau domėtis literatūra ir bandžiau rinktis literato kelią, kuris buvo nė kiek nelengvesnis tuometinėmis sąlygomis, nors literatūra jau nebepaleido manęs. Dailę buvau lyg ir gerokai primiršęs. Tačiau, pasirodo, niekur nuo jos negalėjau pabėgti, ypač po to, kai atsirado proga su turistine grupe aplankyti Vakarų Europą ir Modernaus meno muziejų Paryžiuje (Musee d'Art Moderne), kur išvydau žymiausių 20 a. dailininkų kūrinių originalus. Buvau jų sužavėtas. Namie stvėriausi dažų ir teptuko. Skaičiau užsienio kalbomis studijas apie šiuolaikinį meną. Ir jau nesilioviau tapyti. Pajutau, kad be tapybos nebeapsieisiu.


Žinoma, niekas manęs su abstrakcijos kompozicijomis į parodas neįsileido. Buvau nediplomuotas dailės institute, nesavas ir pašalinis. Tuo labiau, kad abstrakcionizmas buvo laikomas ideologine diversija.


Tai manęs nesustabdė. Bene 1964 metais suruošiau pirmąją parodą Rašytojų sąjungos klube, paskui „Vagos“ leidykloje (ši LKP CK nurodymu buvo tuoj pat sulikviduota), o leidimo parodai Miestų projektavimo ir statybos institute iš viso negavau. Bet tapybos atsisakyti neketinau. Stengiausi ištrūkti į užsienį, tad vėliau pasinaudojau galimybe aplankyti garsias galerijas ir muziejus Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Portugalijoje, Amerikoje ir Japonijoje, suruošiau parodas Helsinkyje, Kylyje, Noriče (Anglija), bendravau su Lietuvos ir užsienio šalių dailininkais, plėčiau žinias apie meną ir estetiką. Po sovietinio režimo žlugimo su “Individualistų” grupės nariais dalyvavau parodose Lietuvoje ir svetur. Mano paveikslų yra privačose kolekcijose užsienyje, mūsų kolekcionierių rinkiniuose, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje ir šio miesto bibliotekoje. Esu apipavidalinęs daugybę savo knygų, tris mokslines knygas Keimbridžo mokslinei leidyklai. 2008 metais „Vaga“ išleido mano tapybos albumą. Kai kada rašiau ir aktualiais dailės klausimais. Aiškinti, ką reprezentuoja mano kompozicijos, manau, neverta, nes ji pati byloja, kokia yra. Menas – paslaptingas nuotykis, bet kiekvienas žiūrovas gali drobes skirtingai interpretuoti, kaip ir muziką, džiazą ar klasiką. Tik norėčiau pabrėžti vieną man svarbų dalyką: spontaniškumą, improvizavimo polėkį ir ypatingą dėmesį koloritui. Mat ta visuma sudaro šios laisvos mano tapybos esmę, todėl paveiksle atsispindi įvairios būties refleksijos – nuotaikų, minčių ir būsenų kaita. O jei žiūrovas kompozicijoje įžiūrės, sakysim, žąsį, kurios ten nėra – nė kiek dėl to nesipiktinsiu.


Ars longa, vita brevis, teigė romėnai, tad ir mene, kai kūrinys nusisekęs, daug visko telpa ir paieškojus galima surasti, jei toks noras yra, kaip ir įdomioje kelionėje, kuomet dar atsiveria ne vien įspūdingi peizažai. Regimybėje visada slypi ir tai, ko nepastebim iš pirmo žvilgsnio.

 

Romualdas Lankauskas, 2017 m. sausis

 

Gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymas


Autobiografiniai duomenys

Gimiau 1932 m. Klaipėdoje valstybės tarnautojo šeimoje, vidurinę mokyklą baigiau Plungėje. 1950-53 mm. studijavau Vilniaus universitete, istorijos-filologijos fakultete ir dirbau „Jaunimo gretų“ redakcijoje, bet iš jos komjaunimo CK nurodymu buvau pašalintas kaip nuslėpęs savo socialinę kilmę. Universiteto baigti nepasisekė, mano pavardę išbraukus iš studentų sąrašų. Vėliau kurį laiką dirbau „Literatūros ir meno“, „Šluotos“ ir „Kultūros barų“ redakcijose. Iš pastarosios, LKP CK kultūros skyriui įsakius, dėl ideologinių priežasčių buvau atleistas.

 

1989 m. subūriau Lietuvių PEN centrą, tapusį Tarptautinio PEN klubo nariu ir aktyviai prisidėjusį prie Lietuvos valstybingumo atstatymo; dalyvavau PEN klubo kongresuose Olandijoje, Kanadoje ir Portugalijoje, taip pat įvairiose tarptautinėse konferencijose ir simpoziumuose Austrijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Lenkijoje, daviau interviu radijui, televizijai,skaičiau pranešimus, paskelbiau aktualių straipsnių Vakarų spaudoje. Buvau pirmasis Lietuvių PEN Centro prezidentas.

 

Kūrybinė veikla

Ji apima maždaug 60 metų laikotarpį, literatūrą ir dailę. Tai knygos vaikams, scenarijus pirmajam lietuviškam filmui, dvi pjesės (pastatytos Panevėžio ir Vilniaus teatruose), daugiau nei 20 prozos knygų, dvi kelionių knygos (Japonija, Vakarų Europa), E.Hemingway kūrybos vertimai, straipsniai ir esė periodikoje svarbiomis kultūros ir visuomeninio gyvenimo temomis. Proza versta lenkų, rusų, vokiečių, anglų, estų, vengrų, danų, latvių ir kitas kalbas.

 

Dailės srityje dirbu nuo 1961 metų. Nesant galimybės pakliūti į oficialias valdžios kontroliuojamas parodas, jas ruošiau ten, kur tada tik buvo įmanoma, pavyzdžiui, Rašytojų sąjungos klube.

 

Surengiau personalinių parodų šalyje ir svetur, dalyvavau grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavau tarptautiniame tapytojų seminare Danijoje, Nordborge. 1997 m. „Arkos“ galerijoje suruošiau didžiulę retrospektyvinę savo tapybos parodą.

 

Priklausau žinomai tapytojų grupei „Individualistai“, eksponuoju darbus jos parodose Lietuvoje ir užsienyje. Paveikslų yra įvairiose privačiose kolekcijose Lietuvoje ir keliolikoje užsienio šalių.

 

 

Paroda veiks iki kovo 14 d.

LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius
2017 02 21 - 2017 03 14
 
Atgal