Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2017-03-06

Kviečiame į pašnekesį su Rytu Jurgeliu jo darbų parodoje “Balta upė”

Paroda veikia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje
Kovo 7 d., antradienį, 16 val. kviečiame susipažinti su tapytoju Rytu Jurgeliu, kuris asmeniškai prašneks apie savo kūrybą personalinėje parodoje „Balta upė“.

Susitikime dalyvaus ir parodos kuratorė menotyrininkė Vilma Kilinskienė. Pokalbį moderuos tapytoja Eglė Velaniškytė.

Plačiau apie parodą:

Kūryba R. Jurgeliui yra tarsi meditacija: absoliutus nušvitimas neįvyksta iš karto, pirmiausia atsiranda mažas spindulėlis, kuris palaipsniui plečiasi, suteikdamas vis daugiau laisvės, erdvės ir šviesos. Prie tapybos kūrinių ciklo „Balta upė“ kūrėjas teigia ėjęs daugiau nei 20 metų, kol tiek jo pasąmonėje, tiek kūryboje šis menkas spindulys išsiplėtė iki galingo šviesos ir išsilaisvinimo proveržio, akivaizdžiai regimo jo paveikslų plokštumose.

 

Išaugindamas savo tapybą iš tarsi griežtų geometrinių formų (kvadrato), konstruodamas ją lyg struktūrinę dėlionę, R. Jurgelis nėra tik sausas struktūralistas. Jis ir fatalistas, tapybos procese leidžiantis savo kūriniui skleistis savarankiškai, tikėdamas neišvengiama jo lemtimi – vieną dieną nušvisti ir nušviesti viską aplink save. „Baltos upės“ ciklą sunku apibūdinti taikliau nei legendiniu austrų kompozitoriaus A. Vėberno pamąstymu, pabrėžiančiu kūrybos proceso neaprėpiamumą, savaimingumą, nepriklausomybę nuo kūrėjo: Mano kūryba niekad nevyksta taip, kaip aš norėčiau, tiktai taip, kaip man nulemta – kaip aš privalau.

 

Ramus, meditatyvus potėpis drobės paviršiuje išryškina simbolinę kūrinių plotmę: vaizdą konstruojantys kvadratėliai – vienas seniausių ir stipriausių simbolių, kurio geometrinis kodas ir reliatyvus paprastumas užtikrina jų suvokimą, sąveiką su stebėtoju, simbolinę protėvių pasaulėvokos raišką. Neatsitiktinai ir pati upė yra svarbus mitologinis simbolis, šventosios topografijos objektas, ženklinantis praeities ir dabarties jungtį. Juk kiekviena upė atsirado iš pirmapradžio vandenyno ir yra ta amžinoji sąsaja su pradžių pradžia. Upės vandenys siejami su ap(si)valymu, tyrumu, skaidrumu. Šis mitopoetinis kontekstas atveria archetipinius sąmonės sluoksnius. R. Jurgelis savo drobėse iš kvadratėlių audžia ištisą Pasaulio audinį, amžinai kintančiose jo formose atskleisdamas nekintančią esmę – nuskaidrinantį baltos upės tekėjimą, nuolatinį kismą, kuriame glūdi amžino pasikartojimo slėpinys.

 

Paroda veiks iki balandžio 2 d.

 

Papildomą informaciją teikia menotyrininkė Vilma Kilinskienė tel. +370 627 07 914

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16, Kaunas
2017 02 23 – 2017 04 02
 
Atgal