Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

NAUJIENOS

2017-03-20

L. Šepka ir A. Mončys: aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

Kovo 25 d. Alantos dvaro galerijoje, 13 val. atidaroma paroda „Aukštaičių ir žemaičių sąjunga – Lionginas Šepka ir Antanas Mončys: skulptūros, piešiniai, video filmai“.
Ekspozicijoje – žymiausio 20 amžiaus Lietuvos dievdirbio, iš Rokiškio krašto kilusio Liongino Šepkos (1907-1985) drožiniai ir kretingiškio, po karo Paryžiuje gyvenusio Antano Mončio (1921-1993) modernios skulptūros, keramika, koliažai, piešiniai.

Kiek žinoma, bendraamžiai A. Mončys ir L. Šepka tiesiogiai nebuvo susitikę (A. Mončys Paryžiuje galėjo matyti sovietmečio kultūrinės spaudos publikacijas apie L. Šepkos kūrybą). Bet abiejų menininkų gyvenimas buvo pažymėtas tos pačios kūrybinės aistros, kita vertus – tremtinio drama (L. Šepka – Pandėlio atstumtasis, gyvenęs žeminėje, dūminėje pirkioje, ketveriems metams valdžios ir giminių ištremtas į Vilkaviškio Didvyžių senelyną, A. Mončys ilgai gyvena Prancūzijoje, bet nepriima šios šalies pilietybės, susirašinėja su sovietinėje Lietuvoje likusiais giminėmis netikromis pavardėmis).


L. Šepkos ir A. Mončio kūryba kartais tiesiog nuostabiai susijusi temomis, formų išraiškomis – nuolatiniais gyvybės, meilės ir mirties ženklais. Pavyzdžiui, L. Šepkos siužetai: Kristus, Marija, angelai, šventieji, A. Mončio abstrahuotas medinis „Rūpintojėlis“, „Meilė“, piešinys „Gimimo pranešimas“.


Arba tradiciniame Lietuvių mene sutinkamos grandinės, išdrožtos iš vieno masyvo. Alantos parodoje – A. Mončio didelis, iš stambių kaštono medžio žiedų sunertas „Karalius – tinginys“, L. Šepkos – medinių grandinių detalės iš paminklo broliui Petrui.


Lazdos: A. Mončio „Lazda-moteris“, L. Šepkos augaliniais motyvais ir tekstais dekoruotos septynios lazdos.


Rankos: A. Mončio akmeninis reljefas „Ranka-mėnulis“, medinė „Ranka“, L. Šepkos kelios medinės rankos šventųjų statuloms arba išdrožtas naujametinis sveikinimas su dviem besisveikinančiomis rankomis.


Paukščiai: dešimt mažų ir didelių L. Šepkos paukščių, likusių iš kompozicijos „Paukščių balius“ (1970-1972), A. Mončio „Paukštis“, „Paukščio galva“ ir spalvoti paukščiukai-švilpukai, kuriuos dailininkas nulipdė trims savo vaikams švilpauti.
Mirties pavidalai: A. Mončio kaulinė moteris, lipanti laiptais, piešta „Kaukolė“, didelis medinis kabantis „Skeletas I“, L. Šepkos aštuoni nukryžiuotieji su išdrožtais kančios įrankiais ar pasižadėjimo žodžiais.


Abu Alantos parodos autoriai – savamokslis L. Šepka ir profesionalas A. Mončys – tai gyvastinga, beveik prigimtinė formos pajauta, lietuviško meno tradicija, panirusi į sakralines krikščionybės versmes, sąmoningai arba intuityviai išgyvenusi 20 amžiaus egzistencializmą.


Alantos dvaro galerijos paroda sudaryta iš kūrinių, paskolintų iš Karolinos ir Arūno Paliulių privačios kolekcijos, Paryžiuje gyvenančio A. Mončio sūnaus Jean-Christophe‘o Moncys rinkinio, Eleonoros ir Vlado Žukų kolekcijos, Rokiškio krašto muziejaus ir Palangos Antano Mončio namų-muziejaus fondų.


Ekspozicija papildyta fotografo Algimanto Kezio (1928-2015) darytais A. Mončio paryžietiškais portretais, dviem Henriko Gulbino ir Ugnės Karvelis sukurtais filmais apie A. Mončį, dokumentalisto Rimanto Šilinio filmu apie L. Šepką „Pasirašau – arkitektas“ (1972), kun. Alfonso Jančio (1954) ir Petro Dūdos (1977) sukurtais L. Šepkos foto portretais.


Paroda „Aukštaičių ir žemaičių sąjunga – Lionginas Šepka ir Antanas Mončys“ Alantos dvaro galerijoje veiks iki š. m. birželio 30 d.


Vaidotas Žukas

 

Nuotr. Antanas Mončys. Ranka-mėnulis. V. Žuko nuotr.

Alantos dvaro galerija
2017 03 25 - 2017 06 30
 
Atgal